Abisinijos

Nors Abisinijos katės yra viena iš seniausiai žinomų kačių veislių, tebesitęsia ginčai dėl jų kilmės. Savo išvaizda jos primena senovės Egipto kačių skulptūras ir piešinius, kuriuose katės vaizduojamos elegantiškos, raumeningos, didelėmis migdolo formos akimis ir grakščiai išlenktu kaklu. Tai labai protingas gyvūnas, sugebantis demonstruoti tokį paklusnumą, kokiu retai pasižymi kitų veislių katės. Ji labai jautriai reaguoja į švelnumą ir nori būti lygiu šeimos nariu. Šios katės lengvai pasiduoda dresūrai.

Anglas Sidnėjus Denhamas abisinų katę pavadino „Dievo kūdikiu". Tai deivės Bastet vaikai ir Nubijos stepių (dabartinis šiaurinis Sudanas) kačių palikuonys.
Pirmą kartą Abisinijos katės buvo aprašytos 1874 metais Gordono Steplesio knyoje „Katės ir jų požymiai". Čia buvo atspausdinta spalvota litografija, vaizduojanti katę keistos spalvos kailiu, neturinčiu rainumo nei ant letenų, nei ant snukio ir kaklo. Bene didžiausias ir pagrindinis šių kačių kailio ypatumas - kelių spalvų plaukas (gali būti ir dviejų, gali būti ir trijų), kiekvienas plaukelis tarsi mūvi kelis tamsios spalvos žiedus ir galiukas būtinai turi būti tamsus, tačiau šių kačių kailis visada be „piešinio". Šis kailio margumas vadinamas „tikingu"). Ši katė į Angliją buvo įvežta iš Abisinijos baigiantis karui. Anglų armija paliko Abisiniją 1868 metais. Taigi tai gali būti tie metai, kai katės su tikingo kailiu pateko į Angliją. Deja ,nėra jokių rašytinių šaltinių apie šių kačių atvežimą į Angliją iš Abisinijos, todėl dar ir dabar nemažai Anglijos kačių veisėjų laikosi nuomonės, kad abisinijos katės buvo išvestos Anglijoje sukryžminus kelių rūšių sidabrinio ir rudo rainumo kates su vietinėmis Anglijoje buvusiomis katėmis.

Abisinijos katės taip sudomino konservatyvius anglus, kad 1889 metais veisėjai jau tvirtino kačių standartus, o 1929 metais Londone buvo įkurtas pirmasis Abisinijos kačių veisėjų klubas.
Mokslininkai teigia, kad pagal genetinius požymius abisinijos katės turėtų būti kilusios iš Indijos vandenyno pakrantės Azijos regionų. Faktiškai seniausia Abisinijos katės iškamša dar ir dabar yra Leideno zoologijos muziejuje (Olandijoje). Šis eksponatas 1834-1836 metais buvo nupirktas iš vieno kačių iškamšų kolekcionieriaus ir muziejuje buvo pavadintas "Patrie, domestica India". Abisinijos katės kaip veislė buvo pripažinta Anglijoje. Tai galima laikyti kolonistų ir pirklių, keliavusių į Kalkutą, pagrindinį Indijos vandenyno uostą, nuopelnu.
Nė viena kačių veislė taip greitai neapkeliavo pasaulio. Šiuo metu tai viena populiariausių ir dažniausiai parodose laiminčių kačių ne tik Europoje, bet ir Amerikoje, Australijoje. Atspari klimato kaitoms, ištverminga ir nelepi katė išlaikė visus bandymus, o Abisinijos kačių veisėjai, siekdami tobulų formų, ginčijasi ir tebeeksperimentuoja dar ir šiandien. Jie skirsto šias kates į du tipus: amerikietiškąjį ir europietiškąjį.

Amerikietiškojo tipo Abisinijos katės yra smulkesnės, žemesnės, labai lieknų rytietiškų formų. Europietiškojo tipo yra aukštesnės, panašesnės į pumą (kalnų liūtą).
Šiomis katėmis žavisi visi - ir politikai, ir estetai, ir meniškos prigimties žmonės. Liudviko XIV laikais kardinolas Rišeljė laikė bent dešimt Abisinijos kačių, gerai derančių prie raudonos sutanos. Ir Čarlis Čaplinas labai mylėjo savo „abisinę".
Stipriausi Abisinijos kačių veislynai įsikūrę Olandijoje, Danijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, JAV.
Šiuo metu Lietuvoje nedaug Abisinijos veislės kačių, bet jų populiarumas didėja su kiekvienais metais. Pirmasis į Lietuvą nuostabaus laukinio atspalvio katinas buvo atvežtas iš Suomijos veislyno 1995 metais, jį įsigijo panevėžietis. (Lietuvos felinologų draugijos BUBASTĖ narys J. Kiaunė 1997 metais _ iš Rygos veislyno). Jau nuo 1998 metų gyvuoja Abisinijos kačių veislynas „Kolibris". Tai kol kas vienintelis šios veislės veislynas Lietuvoje.
Abisinijos katės veisiamos nelengvai, šios gražuolės atsiveda nedaug palikuonių.