Eglė Beinusauskaitė

Amerikos riestaausės

18 Apr 08 11:55:20 GMT

Ar būna žemėje stebuklų?
Taip, būna! Stebuklą galima rasti net ant savo namų slenksčio. Bet norint įsitikinti, visa tai reikia patirti pačiam.

Taip atsitiko 1981 metais vienai šeimai iš Kalifornijos. Ponai Joe ir Grace Rugai niekada neturėjo jokio gyvūno ir, neaišku kodėl, niekada negalvojo jų įsigyti. Nepaisant tolesnių jų planų, atsitiko visiškai kitaip.
Kartą Joe, vakare grįždamas iš darbo, prie namų slenksčio rado mažą šešių mėnesių katytę keistai užsirietusiomis ausimis. Šios katytės, kuri dabar laikoma naujos kačių veislės pradininke, kailiukas buvo pusiau ilgas ir juodos spalvos. Sutuoktiniai naujakurę pavadino Shulamith. Iš pradžių katytės šeimininkai į susisukusias jos ausis nekreipė ypatingo dėmesio, bet kai Shulamith atsivedė pirmuosius keturis kačiukus, du iš jų turėjo tokią pat anomaliją. Tada Joe ir Grace suprato, kad tai tikrai ne atsitiktinumas.
Grace Ruga vieną susisukusiomis ausimis kačiuką padovanojo savo seseriai Ester Brimlou. Mažylės Mersedes (taip ją vadino) ausys buvo tokios pat kaip ir mamos, o plaukas buvo trumpas ir dryžuotas. Maždaug po metų Grace seseriai padovanojo vyriškosios lyties colour-point veislės kačiuką, kuris turėjo tapti Mersedes draugu.
Susisukusios ausys galbūt būtų nesulaukusios pasaulinio pripažinimo, kaip ir kai kurios kitos mutacijos, jeigu Nensi Kister (vėliau - Šiaurės Amerikos riestaausių kačių mylėtojų klubo sekretorė) nebūtų pastebėjusi analoginių katės ypatumų ir nebūtų užsiprašiusi porelės kačiukų.
Po kelių mėnesių Nensi paėmė du Mersedes kačiukus - ilgo plauko ir rudo dėmėto atspalvio.
Shulamith ir dviem kačiukais labai buvo susidomėta 1983 metų spalio 23 dieną CFA parodoje Springse. Po šio debiuto jie dalyvavo daugelyje parodų. „Kurlaiieji" privertė apie save kalbėti, juos apžiūrėjo specialistai ir daugybė kačių mylėtojų.

1986 metų pradžioje, po Shulamith studijos (tyrinėjimų) ir įvairių kačių veislių standartų bei interpretacijų peržiūros „Kačių knygoje", buvo sukurtas pirmasis Amerikos kurlų kačių standartas. Abisinijos, Egipto Mau ir Ocicat kačių standartais buvo pasinaudota kaip pagrindu, tačiau niekas nesakė, kad Amerikos kurlai turi būti panašūs į šias veisles. Kurlai kilo iš naminių kačių su neįprasta mutacija. Kad būtų išsaugota savotiška jų tapatybė, Amerikos kurlų standartas buvo sudarytas remiantis Shulamith, veislės pradininkės, charakteristikomis. Šis idealus kurlų aprašymas ne tik išskiria jas iš kitų veislių, bet ir garantuoja didelį genetinį fondą bei optimalią veislės sveikatą, padeda išlaikyti individualią ir unikalią Amerikos kurlų išvaizdą.
Felinologus ir genetikus Amerikos kurlų ausys privertė prisiminti škotų nulėpausę (Scotish Fold), kuri taip pat turi išskirtines ausis. Tačiau vienas juokingas posakis puikiai iliustruoja šių kačių skirtumus: „Škotų nulėpausė tupi virtuvėje ir kantriai laukia, kol šeimininkas ruošia maistą. Amerikos kurlaioji visuomet ateina į pagalbą ir aktyviai padeda..."
Amerikoje, kaip ir daugelyje šalių, naujos veislės registracija reikalauja daug ir varginančių procedūrų: sakykim, labai svarbu remiantis neginčijamais argumentais įrodyti, kad siūlomos veislės ypatumai yra ilgalaikės genetinės mutacijos rezultatas. Bet , be šių techninių sunkumų, dar būtina, kad šiuos gyvūnus pažintų ir įvertintų publika.
Nuo 1993 metų Amerikos kurlai jau dalyvavo tarptautinėse parodose, atsirado ilgaplaukės ir trumpaplaukės šios veislės katės.
Palyginti per tokią trumpą savo istoriją Amerikos kurlaioji katė tapo tarptautinio pripažinimo veisle.
Tokios katės tapo gana populiarios ir Europoje, Japonijoje. Artimiausias šios veislės kačių veislynas yra Estijoje. Į Estiją pirmoji šios veislės katė, vardu (CFA) CH. Harthcurl CAC Quarante (ACS ns 24) atvežta 1999 m. Estijos veislynų BOOMER ir SMARAGD iniciatyvos ir entuziazmo dėka šios veislės katės sulaukė FIFe (Tarptautinės felinologų federacijos) Generalinės asamblėjos (2002 m., Portugalija) pripažinimo. Asamblėja patvirtino šios veislės standartą (trumpaplaukių ir pusiau ilgaplaukių). Estijos veislyno pristatytą „retenybę" pirmą kartą Lietuvos kačių mylėtojai galėjo pamatyti 2004 m. pavasarį tarptautinėje kačių parodoje Vilniuje.
Dar kartą priminsime, kad tokios neįprastos formos ausys yra natūrali mutacija - gamtos išdaiga arba tiesiog nepaprastas stebuklas!

Abisinijos

18 Apr 08 11:52:45 GMT

Nors Abisinijos katės yra viena iš seniausiai žinomų kačių veislių, tebesitęsia ginčai dėl jų kilmės. Savo išvaizda jos primena senovės Egipto kačių skulptūras ir piešinius, kuriuose katės vaizduojamos elegantiškos, raumeningos, didelėmis migdolo formos akimis ir grakščiai išlenktu kaklu. Tai labai protingas gyvūnas, sugebantis demonstruoti tokį paklusnumą, kokiu retai pasižymi kitų veislių katės. Ji labai jautriai reaguoja į švelnumą ir nori būti lygiu šeimos nariu. Šios katės lengvai pasiduoda dresūrai.

Anglas Sidnėjus Denhamas abisinų katę pavadino „Dievo kūdikiu". Tai deivės Bastet vaikai ir Nubijos stepių (dabartinis šiaurinis Sudanas) kačių palikuonys.
Pirmą kartą Abisinijos katės buvo aprašytos 1874 metais Gordono Steplesio knyoje „Katės ir jų požymiai". Čia buvo atspausdinta spalvota litografija, vaizduojanti katę keistos spalvos kailiu, neturinčiu rainumo nei ant letenų, nei ant snukio ir kaklo. Bene didžiausias ir pagrindinis šių kačių kailio ypatumas - kelių spalvų plaukas (gali būti ir dviejų, gali būti ir trijų), kiekvienas plaukelis tarsi mūvi kelis tamsios spalvos žiedus ir galiukas būtinai turi būti tamsus, tačiau šių kačių kailis visada be „piešinio". Šis kailio margumas vadinamas „tikingu"). Ši katė į Angliją buvo įvežta iš Abisinijos baigiantis karui. Anglų armija paliko Abisiniją 1868 metais. Taigi tai gali būti tie metai, kai katės su tikingo kailiu pateko į Angliją. Deja ,nėra jokių rašytinių šaltinių apie šių kačių atvežimą į Angliją iš Abisinijos, todėl dar ir dabar nemažai Anglijos kačių veisėjų laikosi nuomonės, kad abisinijos katės buvo išvestos Anglijoje sukryžminus kelių rūšių sidabrinio ir rudo rainumo kates su vietinėmis Anglijoje buvusiomis katėmis.

Abisinijos katės taip sudomino konservatyvius anglus, kad 1889 metais veisėjai jau tvirtino kačių standartus, o 1929 metais Londone buvo įkurtas pirmasis Abisinijos kačių veisėjų klubas.
Mokslininkai teigia, kad pagal genetinius požymius abisinijos katės turėtų būti kilusios iš Indijos vandenyno pakrantės Azijos regionų. Faktiškai seniausia Abisinijos katės iškamša dar ir dabar yra Leideno zoologijos muziejuje (Olandijoje). Šis eksponatas 1834-1836 metais buvo nupirktas iš vieno kačių iškamšų kolekcionieriaus ir muziejuje buvo pavadintas "Patrie, domestica India". Abisinijos katės kaip veislė buvo pripažinta Anglijoje. Tai galima laikyti kolonistų ir pirklių, keliavusių į Kalkutą, pagrindinį Indijos vandenyno uostą, nuopelnu.
Nė viena kačių veislė taip greitai neapkeliavo pasaulio. Šiuo metu tai viena populiariausių ir dažniausiai parodose laiminčių kačių ne tik Europoje, bet ir Amerikoje, Australijoje. Atspari klimato kaitoms, ištverminga ir nelepi katė išlaikė visus bandymus, o Abisinijos kačių veisėjai, siekdami tobulų formų, ginčijasi ir tebeeksperimentuoja dar ir šiandien. Jie skirsto šias kates į du tipus: amerikietiškąjį ir europietiškąjį.

Amerikietiškojo tipo Abisinijos katės yra smulkesnės, žemesnės, labai lieknų rytietiškų formų. Europietiškojo tipo yra aukštesnės, panašesnės į pumą (kalnų liūtą).
Šiomis katėmis žavisi visi - ir politikai, ir estetai, ir meniškos prigimties žmonės. Liudviko XIV laikais kardinolas Rišeljė laikė bent dešimt Abisinijos kačių, gerai derančių prie raudonos sutanos. Ir Čarlis Čaplinas labai mylėjo savo „abisinę".
Stipriausi Abisinijos kačių veislynai įsikūrę Olandijoje, Danijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, JAV.
Šiuo metu Lietuvoje nedaug Abisinijos veislės kačių, bet jų populiarumas didėja su kiekvienais metais. Pirmasis į Lietuvą nuostabaus laukinio atspalvio katinas buvo atvežtas iš Suomijos veislyno 1995 metais, jį įsigijo panevėžietis. (Lietuvos felinologų draugijos BUBASTĖ narys J. Kiaunė 1997 metais _ iš Rygos veislyno). Jau nuo 1998 metų gyvuoja Abisinijos kačių veislynas „Kolibris". Tai kol kas vienintelis šios veislės veislynas Lietuvoje.
Abisinijos katės veisiamos nelengvai, šios gražuolės atsiveda nedaug palikuonių.

Britų trumpaplaukės

18 Apr 08 11:51:53 GMT

Trumpa veislės charakteristika

Tai grynaveislės trumpaplaukės katės. Jos išvestos Anglijoje 1870 m. Norėta turėti populiarią naminę katę, kuriai nereikėtų atidžiai prižiūrėti kailio.
Tai meilios, švelnios, supratingos, judresnės nei "persės" katės. Jos labai paplitusios ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose.
Katės postambės, plačia krūtine, raumeninga nugara ir pečiais, trumpomis masyviomis galūnėmis, storomis ir apvaliomis letenėlėmis, stora, palyginti trumpa uodega, kuri lengvai išlenkta (pjautuvo pavidalo). Galva apvali, masyvi, snukis platus, smakras storas, nosis trumpa, tiesi - neriesta, be įlinkio kaip "persių". Ausys trumpos, nutolusios viena nuo kitos, kiek suapvalėjusios. Akys didelės, apskritos, plačiai atmerktos. Jų spalva priklauso nuo kailio spalvos. Kaklas trumpas ir storas. Kailis švelnus, su poplaukiu.
Veislės skiriasi spalva. Visos jos daro malonų įspūdį - tai gražios, darniai sudėtos katės.
Katės mėgsta bendrauti, kalbindamos šeimininką švelniai murkia. Tačiau tik tiek, kiek leidžia jų nepriklausomas charakteris. Laikyti šias kates - vienas malonumas. Jei nėra būtinybės, kačių nereikia maudyti, šukuoti. Britų trumpaplaukės išsiskiria harmoningu temperamentu, švelnumu, ramumu, pagarbos jausmu sau. Dažnas žmogus, pamatęs šias kates, pavadina jas nuolat besišypsančiomis. Taip yra iš tiesų, nes jos moka džiaugtis gyvenimu.

Istorija

Seniausius kačių palaikus Didžiosios Britanijos teritorijoje archeologai aptiko šalia geležies amžiaus gyvenviečių. Kačių skeletai netvarkingai sumesti į krūvas drauge su lapių, kiaunių, ūdrų ir šeškų palaikais. Šių smulkių plėšrūnų mėsos žmonės nevalgė - jie buvo medžiojami tik dėl šiltų kailiukų. Todėl spėjama, kad ir katės, pakliuvusios į tokias atliekų krūvas, buvo laukiniai, spąstais gaudomi miško žvėreliai.
Mokslininkai ligi šiol tebesiginčija, kas į Britaniją atgabeno pirmąsias namines kates - senovės Romos legionieriai ar Finikijos pirkliai. Kaip ten bebūtų, netoli Selčesterio ir Berkšyro miestų, apdegusio namo griuvėsiuose, rasti naminės katės palaikai. Gaisras nusiaubė visą turtingų namų kvartalą ir palaidojo ne tik šeimininkų mantą, bet ir mylimus gyvūnėlius. Tais laikais (maždaug IV mūsų eros amžiuje) katė buvo retas, egzotiškas ir brangus gyvūnas, kurį galėjo įsigyti tik pasiturintys miestiečiai.
Kai VII amžiuje Britų salose galutinai įsitvirtino krikščionybė, katės tapo vienuolių numylėtinėmis. Griežtos vienuolyno taisyklės draudė laikyti bet kokius gyvūnus ar paukščius, ir tik katėms buvo padaryta išimtis. Pirmąjį kačių globos ir apsaugos įstatymą Pietų Velso princas išleido 936 metais, o 1127 metais arkivyskupas Karboilas uždraudė vienuoliams dėvėti kailinius, brangesnius už avikailį arba katės kailį. Taip kačių kailiukai tapo savotiška Britų dvasininkijos embema, nes kunigų, vienuolių ir netgi vyskupų mantijos būdavo šiltinamos bei puošiamos vien kukliais kačių kailiukais.
Gamtos tyrinėtojas Bartolomju Glenvilas 1398 metais parašytame veikale skundėsi, kad katė - labai sunkiai aprašomas gyvis: vienų kailis baltas, kitų rainas, trečių margas. Jis rašė, kad jaunos katės būna linksmos ir judrios, su jomis galima žaisti virvele, bet, metams bėgant, katės, pasak Bartolomju, aptingsta - vien ėda ir miega, o žaidžia tik tada, kai sugauna pelę. O dar viduramžių mokslininkai pastebėjo, kad susipešusios katės gali sukelti tiesiog pragarišką triukšmą.
Daugiau kaip tūkstantį metų katės Britų salose buvo mylimos, gerbiamos ir saugomos, bet vėliau prasidėjo sunkūs laikai. Inkvizicija visus juodus gyvūnus apšaukė velnių tarnais ir raganų pagalbininkais. Ypatingai nukentėjo katės - pradžioje juodos, o vėliau - ir visos kitos. Baisu skaityti ir sunku pasakoti, kokias kančias teko patirti vargšams gyvūnams. Net ir pasibaigus juodžiausiems inkvizicijos laikams, katės dar keletą šimtmečių buvo visų niekinamos, kėlė baimę ir pasibjaurėjimą.
XIX amžiuje vis daugiau išprususių žmonių ėmė žavėtis katėmis - nepaprastais gyvūnais, sugebėjusiais ne vien išgyventi ilgus persekiojimo šimtmečius, bet ir neprarasti vien joms būdingo orumo bei pasitikėjimo žmogumi.

Anglas V. Harisonas, vienas pirmųjų felinologų, rašė, kad katėms tereikia trupučio meilės, švelnumo ir dėmesio. Tuomet "be pėdsako išnyks žiaurumo antspaudas, ženklinantis visą varganą katės egzistenciją". Harisonas Veinas propagavo kačių parodas, sakydamas, kad tik tuomet "naujos veislės, spalvos ir žymės susilauks deramo visuomenės dėmesio". 1871 metų liepos 16 dieną Harisonas Veinas organizavo pirmąją kačių parodą Krištolo rūmuose Londone. Parodoje jis pats teisėjavo, taip tikėdamasis pagerinti ne vien kačių išvaizdą, bet ir, svarbiausia, jų likimą.
Šios pirmosios kačių parodos atydarimo datą galima drąsiai vadinti Britanijos trumpaplaukių kačių veislės gimtadieniu.
Dauguma katininkų (moksliškai tariant - felinologų) mėgsta apie savo pasirinktas veisles pasakoti daugybę įdomių ir romantiškų istorijų. Pavyzdžiui, apie "britus" pasakojama, kad kilę jie iš stambių, stiprių katinų, kuriuos narsūs anglų jūreiviai imdavo į tolimus plaukiojimus. Entuziastai tiki, kad melsvo plauko britų katinas buvo paties kapitono Kuko numylėtinis ir, tupėdamas jam ant kelių arba ant peties, dalyvavo visuose didžiojo keliautojo ir tardėjo žygiuose.

Pasižiūrėjus į britanišką katiną, tokiais pasakojimais visai nesunku patikėti, - toks rimtas ir orus jo pūstažandis "veidas", toks kartais įsakmus ir orus jo apvalių akių žvilgsnis, kad, rodos, jam tik bocmano švilpuko ant tvirtos krūtinės tetrūksta.
Tačiau Anglija - ne vien orių katinų, bet ir Šerloko Holmso tėvynė. Tokie literatūriniai personažai tuščioje vietoje neatsiranda - anglai gerbia mokslišką tikslumą, netgi felinologijoje. Todėl nė kiek nesivaržydami pripažįsta, kad trumpaplaukės Britanijos katės kilusios iš paprasčiausių beveislių kačių, kurias XIX amžiuje mėgėjai surinko iš įvairiausių savo šalies kampelų ir selekcijos pradžioje kryžmino su persų veislės atstovais.
Ir nieko čia nėra žeminančio ir gėdingo! Netgi tavirkščiai - prašmatnieji „britai" gali savo kilme tik didžiuotis. Juk ne bet kas buvo jų protėviai, o laisvi, napalaužiami miestų valkatos, išdidūs, nepatiklūs varguoliai ir ne mažiau išdidūs vieniši medžiotojai, sodo džiunglių tigrai.

Britanijos trumpaplaukės katės Lietuvoje
Murklių karalius

Pirmieji britų trumpaplaukiai kačiukai į Lietuvą atkeliavo 1996 m. liepos 2 d. ir tapo pilnateisiais veislyno „Murklių dvaras" gyventojais.
Paskaitykime, ką prieš ketvertą metų, 2000 metų gegužę, pasakojo p. Romas Baliutavičius, Šiaulių felonologų klubo narys, Britanijos trumpaplaukių kačių veislės pradininkas Lietuvoje: „Kartais tenka girdėti šnekų, esą dar iki tol tūlo bankininko žmona turėjusi britų, bet niekam jų nerodžiusi, o kitas štai tvirtina matęs britų katiną, bevaikštinėjantį po uošvės kiemą kažkuriame Lietuvos kaime...
Kai buvau pradinukas, man ir kitiems vaikams kaimynų berniukas tvirtino turįs ant aukšto...lėktuvą, kurį rado nukritusį į upelį ir kurį naktį jiedu su tėvu parsinešę namo. Aišku, į tą lėktuvą niekam nebuvo leidžiama pažiūrėti...
Tačiau Tarptautinės felinologų federacijos (FIFe) teisėja ir didelė britų kačių „fanė" Elizabet Šraiber manęs paklausė, kodėl parodoje beveik vien tik persai ir egzotai, - nelabai ką turėjau atsakyti. Tarptautinėje kačių parodoje Šiauliuose 1996 m. kovo mėnesį vyravo būtent šių veislių atstovai. Ir ne vien tik joje.

Įsikalbėjome. E. Šraiber papasakojo apie savo britų kates, su kuriomis ji dirba nuo 1968 m. Tai iš tiesų įspūdingos išvaizdos, jaukaus ir ramaus būdo gyvūnai. Parodė nuotraukas. Paskui netikėtai paklausė, ar nenorėčiau gauti dovanų - porelę britų trumpaplaukių kačiukų?
Negaliu pasigirti akademinėmis anglų kalbos žiniomis (pokalbis vyko angliškai), todėl dar sykį pasitikslinau, ar teisingai viską supratau. Neapsirikau: ji kačiukus man dovanoja. Maždaug poros tūkstančių dolerių vertės dovana!
Prabėgo trys laukimo mėnesiai. Su dukromis išrinkome kačiukams vardus: jis bus Kingas, kaip ir dera karaliams - ramus ir didingas, o ji - Sagitta, lotyniškai tai reiškia „strėlė". Judri, smalsi, gyva. Vėliau, kačiukams atvykus į Lietuvą, paaiškėjo, kad jų būdą nuspėjome labai tiksliai.
Atvykėliams daug dėmesio rodė ne tik kačių mylėtojai, bet ir žiniasklaida - spauda ir televizija. Jau pirmojoje tarptautinėje parodoje Kaune savo klasėje Kingas tapo nugalėtoju. Jis nugalėjo ir „Best in Show" konkurse. Pirmieji laurai, pirmosios pergalės...
Kačiukai greitai augo ir tapo neatsiejama mūsų namų dalimi. O po pusantrų metų „Murklių dvare" gimė pirmieji „lietuviški" britukai.
Sagitta tapo čempione. Ši rūpestinga mama toliau nebesiekė karjeros aukštumų (nors turėjo tokias galimybes). O štai Kingas pasiekė aukščiausią titulą, tapo Europos čempionu. Jo gauti apdovanojimai (rozetės, taurės ir kt.) sunkiai sutelpa spintoje. Jis - nugalėtojas Tarptautinių čempionų klasėje tarp britų kačių pasaulinėje 1998 m. parodoje Poznanėje; jis - 1998 metų „Lietuvos Top cat" konkurso vicečempionas; jis - „Geriausias britų katinas" 1999 m. Tarptautinėje parodoje Vilniuje (čia teisėjai aukštai įvertino visą „Murklių dvaro" britukų vadą); jis - daugkartinis konkursų „Best in Show" dalyvis ir prizininkas.
„Murklių dvaro" britukai noriai perkami. Keletas jų iškeliavo gyventi į užsienį. O vienas katinėlis buvo padovanotas tai pačiai E. Šraiber ir iškeliavo į Daniją - veisliniam darbui tęsti.

Britės - labai švarios ir nereiklios katės. Tai tikri „kambariniai" gyvūnai. Tačiau mūsų šalyje šiuo metu jos tebėra gana retos.
Parodose prie narvelio su britėmis visada daug lankytojų. Žmones patraukia ne vien įspūdinga išvaizda: masyvi galva ir kūnas, didelės apvalios akys, sidabru persiliejantis kailis, bet kažkas daugiau, kas būdinga šiai veislei.
Kaip jau minėjau, britėms laikyti nereikia ypatingos priežiūros, ypatingo maisto ar ypatingų sąlygų. Viena, ko joms tikrai reikia, - tai šeimininkų meilės".
Tai tokia buvo Britanijos kačių „eros" pradžia Lietuvoje ir net dvejus metus „Murklių dvaras" buvo vienintelis kačių veislynas ne tik Lietuvoje, bet ir Pabaltijyje veisiantis šios veislės kates. Antroji Britanijos trumpaplaukių kačių pora į Lietuvą buvo importuota tik 1998 m. pavasarį.

Britas siamo apdaru

Daugelį metų Britanijos trumpaplaukė katė asociavosi tik su mėlyna spalva. Mėlyna - neatsiejama tipiškų Londono verslininkų spalva.
Tačiau daugelis kačių veisėjų svajojo kiek kitaip. Jie troško „aprengti" Britanijos trumpaplaukę kokiu nors kitokiu, egzotiškesniu apdaru.
Tokią svajonę įgyvendinti felinologams prireikė nemažai laiko...

Vienas žingsnis iki pripažinimo...

1994 m. beveik 20 veisėjų ir daugiau nei 250 Britanijos trumpaplaukių kačių su atžymomis (colour-point) buvo užregistruota FIFe. Todėl p. V. Satler, Vokietijos klubo prezidentės, iniciatyva buvo paduotas prašymas FIFe tarybai organizuoti pripažinimo parodą.
1995 m. sausio mėnesį Hofo mieste (Vokietija) Britanijos trumpaplaukes kates, „dėvinčias" siamo katės apdarą (British shorthair colour-point) pirmą kartą pamatė žiūrovai ir FIFe (Federation Internationale Feline) tarptautinių teisėjų komisija.
Šaltą žiemos dieną Tarptautinėje kačių parodoje tarptautinių teisėjų komisija „egzaminavo" 23 Britanijos trumpaplaukes kates su atžymomis, lygindama jas su Britanijos trumpaplaukių kačių standartu.
Po šios parodos Britanijos trumpaplaukės katės su atžymomis buvo pristatytos FIFe Generalinei Asamblėjai, kurios metu buvo patvirtintas oficialus Britanijos trumpaplaukės katės su atžymomis standartas.

Pradžių pradžia...

Tačiau pasaulinėje arenoje Britanijos trumpaplaukės katės su atžymomis žinomos jau daugiau kaip 20 metų. FIFe garbės prezidentės Alvos Udin (Švedija) veislyne toks kačiukas buvo gimęs 1969 m.
Siamo veislės kačių gerbėjus nuliūdinsime pasakę, kad ši Britanijos trumpaplaukių kačių su atžymomis spalva „neatėjo" tiesiai iš siamo veislės kačių, bet buvo gauta kryžminant „britų" ir persų su atžymomis veislės atstovus (Persian colour - point). Tačiau kryžminant šias dvi veisles, buvo gautas per daug švelnus plaukas, todėl vėliau veisėjams teko įvesti ir siamo kačių genų. Norint sugrąžinti tikrąjį Britanijos trumpaplaukės katės įvaizdį, bandymai tęsėsi ilgus metus.
Pirmoji Britanijos trumpaplaukė katė su atžymomis FIFe buvo įregistruota 1984 m. iš MOIRAVIN veislyno.
1990 m. mažos veisėjų grupelės Danijoje, Vokietijoje, Švedijoje pradėjo importuoti Britanijos trumpaplaukes kates su atžymomis iš Anglijos.

Veisėjai „pionieriai"

Britanijos trumpaplaukių kačių su atžymomis sparčiai daugėjo parodose, o jų mielos nuotraukos paplito spaudoje. Gerbėjų ratas plėtėsi.
Veislynai LA - SAL‘S, DE LA AIRELLE, VOM WAHRBERG, VON TONKAY puikiai žinomi kaip pradininkai. Tik veisėjų entuziazmo ir atkaklumo dėka Britanijos trumpaplaukės katės su atžymomis nė kiek nesiskiria nuo Britanijos trumpaplaukių mėlynos spalvos kačių.

Lietuvoje...

Pirmoji Britanijos trumpaplaukė katė su kreminėmis atžymomis (tai antroji Britanijos trumpaplaukių kačių pora, atvežta į Lietuvą) SYRIAM‘S Creamy į Lietuvą atkeliavo 1998 m. pavasarį iš Danijos veislyno SYRIAM‘S. Tų pačių metų pavasarį iš šio veislyno buvo parvežtas nuostabus Britanijos trumpaplaukis katinas su lelijinėmis rainomis (lilac tabby) atžymomis - SYRIAM‘S Lilac Picador.
1999 03 28 veislyne TREPSIS*LT gimė pirmoji Lietuvoje Britanijos trumpaplaukių su atžymomis kačiukų vada, kurių vardai Drupis Trepsis LT, Dalanas Trepsis LT ir Danielius Trepsis LT.
Veislyno TREPSIS savininkė Kauno centrinio felonologų klubo narė p. Danutė Pilėnienė įdėjo nepaprastai daug pastangų populiarindama colour-point spalvos Britanijos trumpaplaukius. Šios entuziastingos kačių savininkės dėka retos spalvos „britai" buvo eksponuoti ir šlavė laurus Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje vykusiose kačių parodose. Gražuolis PICADOR puikavosi reklaminėse afišose, kataloguose, žurnaluose.
Picador ir Creamy didžiuojasi titulais, pelnytais tarptautinėse parodose Lietuvoje ir užsienije.
SYRIAM‘S Lilac Picador yra pelnęs aukščiausią Europos čempiono titulą (European Champion) ir tapęs daugelio parodų nugalėtoju. SYRIAM‘S Creamy, būdama vos 15 mėnesių, jau didžiavosi tarptautinio čempiono (Inter Champion) titulu, o tarptautinėje parodoje Lodzėje (Lenkija) tapo geriausia trumpaplauke parodos kate. Šiuo metu SYRIAM‘S Creamy iki Europos čempiono titulo trūksta tik vieno sertifikato.
SYRIAM‘S Lilac Picador, SYRIAM‘S Creamy 1998, 1999m. geriausių Lietuvos kačių konkurse „Top cat" pateko į dešimtuką ir užėmė prizines vietas.

Lietuvos felinologai neužmigo ant laurų

Britanijos trumpaplaukių kačių mėgėjai, išpopuliarinę šią veislę, pasinėrė į retų spalvų paiešką, tarsi norėdami pabrėžti - britas gali būti ne tik mėlynas!
LFD "Bubastė" kačių veislynuose „Katės akis", „Roxera", „Venta", „Miauka" gimę šokolado, lilijinės, raudonos, vėžlio kiauto spalvų britukai stebino Lietuvos kačių mėgėjus.
2005 metų birželio 16 dieną veislyne „Veršvos britukai" gimė pirmoji klasikinių sidabro ir aukso spalvų „tabby" kačiukų vada Lietuvoje. Tokios spalvos britai yra reti visoje Europoje.
Pažvelkite į nuostabias britanijos trumpaplaukių kačių nuotraukas. Kokios gražios ir įvairiaspalvės!

Pratęsiant Britanijos trumpaplaukių kačių istoriją Lietuvoje, negalima dar kartą nepaminėti dviejų entuziastingų žmonių - R. Baliutavičiaus ir D. Pilėnienės, - padėjusių stiprius pamatus sveikų, gero temperamento, geros veislinės kokybės Britanijos trumpaplaukių veisimui ir populiarinimui.
Šiuo metu Britanijos trumpaplaukė katė yra viena populiariausių kačių veislių Lietuvoje, aplenkusi ilgus metus lyderiavusius Persų ilgaplaukių kačių atstovus ir konkuruojanti populiarumo „rinkoje" su egzotiniais trumpaplaukiais.

Britanijos trumpaplaukių kačių standartas pagal CFA

Taškų skalė

Galva 25
Snukis ir smakras 5
Kaukolė 5
Ausys 5
Kaklas 5
Akių forma 5

Kūnas 35
Liemuo 20
Kojos ir letenos 10
Uodega 5

Kailis 20
Kokybė, ilgis,
tankumas 20

Spalva 20
Akių spalva 5
Plauko spalva 15

Bendras apibūdinimas:

Kūnas kompaktiškas, harmoningas; krūtinė galinga, gili; kojos trumpos ar vidutinio ilgio, tvirtos; letenos apvalios; uodega stora, galas apvalus. Galva apvali, tarp ausų pakankamo pločio tarpas; skruostai apvalūs; smakras stiprus; ausys vidutinio pločio. Plaukas trumpas ir labai tankus. Patinai yra stambesni už pateles, skirtumas tarp lyties atstovų ryškus. Ši veislė yra lėto brendimo, t. y. katinas pilnai subręsta ir įgauna tikrąją išvaizdą tik apie antrus metus.
Galva: apvali ir masyvi. Kaklas tvirtas, stambus. Kakta apvali su nedidele plokštumėle viršugalvyje. Kakta negali būti nuožulni.
Nosis: vidutinio dydžio, plati, profilyje su švelniu įlinkimu.
Smakras: stiprus, gerai išvystytas.
Snukis: išskirtinis, gerai išsivystęs, su aiškiai atskirtomis didelėmis, apvaliomis ūsų „pagalvėlėmis".
Ausys: ausų padėtis labai svarbi - turi sudaryti apvalios galvos įvaizdį. Vidutinio dydžio, plačios ties pagrindu, apvaliais galais.
Akys: didelės, apvalios, plačiai atmerktos.
Kūnas: nuo vidutinio iki stambaus, gerai nuaugęs ir galingas, su gilia ir plačia krūtine. Nugara lygi.
Kojos: trumpos ar vidutinio ilgio, kaulingos, raumeningos ir stiprios, proporcingos kūnui.
Letenos: apvalios ir tvirtos. Penki letenų pirštai ant priekinių ir keturi ant galinių kojų.
Uodega: proporcinga kūnui, vidutinio ilgio, stora ties pagrindu, silpnai smailėjanti, galas apvalus.
Plaukas: trumpas, labai tankus, stangrus, elastingas, kietas palietus. Negali būti dvigubas.
Spalva: katėms su specialia spalva - 5 taškai už plauko spalvą ir 10 taškų už specialų marginimą.
Trūkumai: ryški įduba nosyje, per ilgas ar purus poplaukis, minkštas plaukas, silpnai išvystytas smakras.
Diskvalifikuojantys trūkumai: netaisyklinga akių spalva, žali apvadai suaugusių gyvūnų akyse. Uodegos defektai. Ilgas plaukas. Neteisingas pirštų skaičius. Netinkama spalva. Netinkama nosies odos ir/ar padų odos pigmentacija. Akivaizdūs ligos ar blogos kondicijos požymiai. Ryškūs žandikaulio iškrypimai, prasta dantų būklė.
Čia išvardinti diskvalifikuojantys trūkumai yra taikomi visoms Britanijos trumpaplaukėms katėms (nepriklausomai nuo spalvos ar amžiaus). Kiti diskvalifikuojantys trūkumai būdingi tik tam tikroms spalvoms ar spalvų grupėms yra išvardinti konkrečių spalvų standartuose.

Burmos

18 Apr 08 11:50:30 GMT

Ši katė praėjo ilgą kelią - nuo išvadinimo „blogu Siamu" (neatitinkančiu standartų) iki pripažinimo. Katės, panašios į dabartines Burmos kates, pietryčių Azijoje buvo žinomos jau labai seniai, dar viduramžiais. Jos gyveno budistų šventyklose, o vienuoliai jas garbino kaip dievybę. Tačiau šių kačių pripažinimo kaip originalios veislės kelias prasidėjo tik 1930 metais.

Tais metais pensininkas daktaras J. Tompsonas, griždamas į San Franciską iš Burmos (dabartinis Mianmarė), parsivežė ir graikinio riešuto spalvos katę Wong Mau. Tai buvo graži katė. Tačiau kai dr. J.Tompsonas pareiškė, kad tai naujos veislės katė, Amerikos kačių augintojai bandė jam įteigti , kad tai, viso labo, „bloga Siamė", nenusipelniusi nieko daugiau - tik būti namine kate... Tai neišgąsdino dr. J. Tompsono. Jis pradėjo „veisimo programą". Aišku, čia nebuvo Burmos veislės katino, tad, nieko geriau neradęs, jis sukergė katę su Siamo veislės katinu. Po to vieną iš kačiukų sukergė su ta pačia Wong Mau. Taip prasidėjo naujos veislės nustatymo kelias. Tai tapo pensininko dr. J. Tompsono hobiu, jis įtraukė į šį darbą besidominčius veisėjus bei genetikos specialistus... Po kelių generacijų paaiškėjo, kad dalis palikuonių išsaugo Wong Mau spalvą. Kiti palikuonys spalva buvo panašesni į Siamo kates arba buvo tamsaus kūno su dar tamsesnėmis žymėmis. Vėliau pastarosios katės buvo pavadintos Tonkino (angl. - Tonkinese) katėmis.

1934 m. dr. J. Tompsonas pristatė šią naują veislę pripažinimui. Bet sunkumai tik prasidėjo. 1936 m. ši veislė buvo pripažinta, tačiau 1938 m., remiantis JAV Siamo kačių veisėjų protestais, ši veislė JAV vėl buvo išbraukta iš CFA pripažintų veislių sąrašo. Tai buvo padaryta dėl to, kad veislės dauginimui buvo kryžminama su Siamo katėmis, todėl veislė buvo laikoma negryna. Nors visiems buvo aišku, jog veisėjai taip darė dėl to, kad nebuvo pakankamai Burmos veislės katinų. Tačiau Burmos kačių veisėjai nenuleido rankų, ir toliau veisė, netgi importavo kates iš Burmos. Tai atsipirko, nes pagaliau 1957 m. JAV ši veislė vėl buvo įtraukta į pripažintų veislių sąrašą, nors tik vienos - rudos - spalvos.

Pirmosios Burmos katės pasiekė Didžiąją Britaniją 1948 m. Veislė pripažinta 1952 m. Burmos katės paplito ir po Europą, Australiją bei Naująją Zelandiją. Kai kurie veisėjai ir dabar mano, kad Burmos katės gali būti tik rudos spalvos, tačiau tiek Europoje, tiek Australijoje greitai paplito ir kitų spalvų Burmos veislės kačių. 1955 m. buvo pristatyta mėlynos spalvos Burmos veislės katė, vėliau - lelijinė, kreminė, raudona, šokoladinė, taip pat įvairios vėžlinės.

Burmos katė - protinga, žvali, ypatingai švelni. Jai pirmiausia reikia žmogaus, o ne namų, todėl ji vienodai gerai jaučiasi visur, kur yra jos šeimininkas. Tačiau ketinančiuosius įsigyti šios veislės katę įspėjame, kad Burmos katė nepakenčia vienatvės, labai kankinasi nematydama nieko šalia. Laimei, šios veislės katės mielai džiaugiasi ir viena kitos draugija, gali nesustodamos žaisti kaip kačiukai. Taigi jei namai ilgą laiką būna tušti, geriau laikyti dvi šios veislės kates. Jos lojalios tiek vaikams, tiek kitiems gyvūnams, tačiau gali pavyduliauti ar net supykti, jei joms nebus skiriama pakankamai dėmesio. Taigi takto ir diplomatijos prireiks, jei namuose yra kitų gyvūnų... Šios veislės katės yra labai smalsios, žaibiškai susidomi kiekvienu nauju daiktu. Jos greitai begioja, bet nemėgsta laipioti aukštai. Mėgsta šilumą. Nuolat „šneka" - skleidžia garsus, primenančius urzgimą.

Šios veislės katės garsėja ilgaamžiškumu. Atsiveda vidutiniškai penkis kačiukus, bet jų gali būti ir iki 10. Kačiukais rūpintis katei padeda ir katinas. Kačiukai gana aktyvūs, greitai pradeda žaisti. Gimusių kačiukų kailis yra blyškus. Tik po kelių savaičių pradeda ryškėti įgimta spalva. Katei senstant, šviesus kailis gali tamsėti. Tai vyksta dėl medžiagų apykaitos pokyčių. Be to, sendamos jos tampa nebe tokios aktyvios ir gali padidėti jų svoris. Gali tekti joms „laikytis dietos". Kaip ir senstantys žmonės, taip ir katės, sendamos darosi konservatyvesnės... Burmos kačių priežiūra nėra sudėtinga. Kartą per savaitę jas reikia iššukuoti.

Burmos katė - tai vidutinio dydžio, raumeninga, tvirto sudėjimo katė. Jos kūnas yra vidutinio ilgio, grakštus, elegantiškas. Akys didelės, toli viena nuo kitos, blizgančios, gyvybingos, nuo žalsvai geltonos iki gintarinės spalvos. Akių forma, dydis, padėtis daug svarbiau nei spalva. Burmos kailis labai trumpas, blizgantis, prigludęs prie kūno ir švelnus lyg aksomas. Išsamus katės aprašymas - FIFe standarte.
Pagal FIFe veislės standartą, burmos gali būti 10 spalvų: juodos, mėlynos, šokoladinės, lelijinės, raudonos, kreminės ir vėžlinės - juodo, mėlyno, šokoladinio ir lelijinio vėžlio kiauto.

Meino meškėno

18 Apr 08 11:49:27 GMT

Meino meškėno katė visą laiką buvo laikoma Šiaurės Amerikos aborigenų kate. Nepaisant to, šios veislės atsiradimą supa daugybė legendų. Iš pradžių Meino meškėno katėms buvo priskiriamos tik tos, kurios turėjo rainą su įrudžiu kailį, ir tik vėliau buvo įvestos kitos spalvos. Mitas teigia, kad šios veislės protėviai, 6 katės, buvo išsiųstos karalienės Marijos Antuanetos liepimu, kai ji ruošėsi pabėgti iš Prancūzijos revoliucijos metu. Tačiau šiuo metu daugelis felinologų mano, kad ši veislė atsirado sukergus trumpaplaukes kates su ilgaplaukiais užsienietiškais patinais, atvežtais į Naująją Angliją vikingų arba jūreivių.

Pirmos Meino meškėno katės buvo užregistruotos literatūroje 1861 metais. Jos dalyvavo pirmose parodose Bostone ir sudarė rimtą konkurenciją Turkų Angoros katėms. 1895 metais, Medisone, katė Cosie buvo pripažinta geriausia iš geriausiųjų. Bet kai 1900 metais atsirado "persai", Meino meškėno katėms teko pasitraukti. Ir nors jos liko mylimiausia veisle Naujojoje Anglijoje, jų populiarumas vėl išaugo tik XX amžiaus 6-ajame dašimtmetyje.

Visos Meino meškėno katės savybės rodo, kad ji išgyventų sunkiomis sąlygomis. Tai storas kailis, stambūs kaulai - o tai labai svarbu medžiotojui. Kailio struktūra tokia, kad šios katės gali lengvai apsisaugoti nuo lietaus ar sniego, o ilgą žiemos naktį - nuo šalčio. Jų didelės akys ir ausys - taip pat išlikimo bruožai. O kvadratinė ir pailga galva leidžia gauti maisto iš užšalusių upių ar balų.

Nors 30 kilogramų Meino meškėno katės svoris - tai tik mitas, tačiau šios katės iš tikrųjų gana stambios. Patinai sveria 13-15 , o patelės 9-11 kilogramų. Prie šio svorio pridėkite 10-15 cm kailio ir gausis pati solidžiausia ir galingiausia katė pasaulyje.

Meino katės vystosi gana lėtai. Normalų ūgį jos įgauna būdamos 3-5 metų. Ir, kas įdomiausia, kad per visą savo gyvenimą jos išsaugo kačiuko temperamentą, atrodytų, nelabai besiderinantų su išvaizda. Netgi balsas, toks mielas ir švelnus, atrodo nenatūraliai. Garsų riaumojimą, kuris labiau tiktų prie šios katės išvaizdos, galima išgirsti labai retai.

Pagal savo temperamentą, tai katės kompanionės, mėgstančios bendrą gyvenimą šalia žmonių. Jos nereikalaus švelnumo, tiesiog lydės jus ir bus pasirengusios suteikti pagalbą. Meino meškėno katė - tai draugas ir partneris, bet jokiu būdu ne kaprizingas vaikas. Jos elgiasi kaip klounai, bet niekada nepadaro jokios žalos. Meino meškėno katės visada ras bendrą kalbą su bet kuriuo šuniuku ar kitos veislės kate ir mielai įsitrauks į jų žaidimą.

Balio

18 Apr 08 11:48:08 GMT

Jungtinėse Amerikos Valstijose po Siamo kačių mutacijos, tarsi savotiškos ilgaplaukės Siamo kates. Jos pusilgio plauko, elegantiškos, lengvos, raumeningos. Galva vidutinio dydžio, pleišto pavidalo, ausys ilgos, stačios. Akys migdolo pavidalo, mėlynos. Kaklas (taip pat ir galunės) plonos, ilgas, letenelės mažos, apvalios. Uodega ilga, smailiagale. Ant kaklo nėra ,,apykaklės". Kailio spalva - kaip ir Siamo kačių. Tai protinga, žvali, tvirto charakterio katė. Balio katės žaismingos iki pat senatvės. Jos gali visą dieną dūkti su žaislais, o stulpą nagams galąsti irgi drožia be atvangos. Balio katės mėgsta žmonių draugiją ir liūdi. paliktos vienos. Jei jūsų dažnai nebūna namie, įsigykite savo augintinei draugę. Balio katės gražiai sutaria su kitomis katėmis, be to, priešingai nei kitoms veislėms, joms nereikia savos teritorijos. Šių kačių šeiminikai teigia,kad jos reiklesnės už dvi ar tris paprastas kates. Tai labai prieraišios katės. todėl jas galima išmokyti visokių gudrybių, kaip antai atnešti popieriaus gniužulėlius. Dauguma Balio kačių nejaučia jokios neapykantos pavadeliui. Balio katės kačiukai gimsta balti. Tipiškas himalajinis raštas išryškėja vėliau. Kailiukas įgyja suaugusios katės spalvą tik po metų.

Skudurinukės

18 Apr 08 11:47:25 GMT

Skudurinukės taip vadinamo todėl, kad šeimininkui ant rankų suglemba it skudurinės lėlės. Tvirtinama, kad šios katės nemoka gintis, nevengia iškilusio pavojaus ir nuolankiai susitaiko su likimu. Dar sakoma, kad jos puikiai pakelia skausmą. Deja, kvailių, tikinčių šiomis nesąmonėmis, labia daug. Skudurinukės jaučia skausmą kaip visos katės; tiesiog jos labia romaus, taikaus būdo ir nepaprastai atsparios stresams. Ir be galo meilios. Šios katės kantriai nukenčia skriaudas ir visiškai atsipalaiduoja, paimtos ant rankų, ne dėl kokių nors genetinių veiksnių, o tiesiog iš didžiulio pasitikėjimo žmogumi. Skudurinukė - didelė, raumeninga, bet labia grakšti ilgo kūno, trumpo galingo kaklo ir plačios krūtinės katė. Pleištiška galva vidutinio dydžio, žandai stambūs, smakras storas. Vidutinio dydžio ausys gana toil viena nuo kitos, jų galiukai apskriti. Nosis vos vos įgaubta, didžiulės akys elipsės formos, visada mėlynos. Kuomėlynesnės akys, tuo geriau katei seksisparodoje. Skudurinukių su žymėmis kūnas kreminis, o snukutis, ausys, kojos ir uodega tamsesni. Krūtinė paprastai šviesesnė už kitas kūno dalis. Kačių su tamsiai rudomis ir su melsvomis žymėmis kūno spalva tamsesnė negu kačių su šokolado spalvos ir alyvųspalvos žymėmis. Skudurinukė su žymėmis negali turėti baltų lopų.

Gimdos uždegimai

17 Apr 08 08:42:06 GMT

Vystosi po patologinio gimdymo, po nekvalifikuotos gimdymo pagalbos, kai gimdoje lieka vaisiai arba placentos, kartais po Cezario pjūvio. Pažeista gimdos gleivinė, susilaikiusios nuovalos ir kraujas yra puiki terpė mikroorganizmams daugintis. Gimdos uždegimas pasireškia apatija, apetito sumažėjimu, pakilusia temperatūra, purvinomis, "karamelinemis", pūlingomis dvokiančiomis išskyromis iš makšties, padidėjusiu troškuliu. Susirgti katė gali pirmomis dienomis - savaitėmsi po gimdymo, kartais vėliau. Negydant būkle gana greitai blogėja., gali vystytis daugybė gyvybei pavojingų komplikacijų dėl bendros organizmo intoksikacijos. Gydoma antibiotikais, kartais hormoniniais preparatais skatinančiais gimdos valymąsį, intraveniniais tirpalais, uždelsus arba nebeplanuojant katės veisti - chiruriginiu gimdos šalinimu. Gydymo laiktorapiu reikėtų maitinti kačiukus dirbtinai, kadangi, kaip ir mastito atveju kačiukai gali stipriai nukentėti su pienu pateksiančios infekcijos.

Prevencijai svarbiausia laikytis švaros gimdymo metu ir laktacijos periodu, suteikti tik profesionalią pagalbą esant gimdymo patologijoms.

Pogimdyminė eklampsija

17 Apr 08 08:41:26 GMT

Ši patologija gali pasireikšti nėštumo pabaigoje, laktacijos metu, ypač, atsivedus gausią vadą. Išsivysto dėl staigaus kalcio trūkumo. Nėštumo laikotarpiu vystantis gausiai vadai, produkuojant daug pieno katės organizmas sunaudoja žymiai daugiau kalcio nei įprastai. Kalcis svarbus normaliai raumenu vieklai, kraujo krešėjimui ir tt. Jei kalcio atsargos organizme ribotos, jei jo trūksta pašare, pasireiškia hipokalcemijos požymiai ( eklampsija ) Prasideda koordinacijos, elgsenos sutrikimai, raumenų tremoras . Greitai nesiimant priemonių kalcio kiekiui atstatyti, būkle greitai blogėja, raumenų drebėjimas gali pereiti į sunkius traukulius. Į gydytoją reikėtų kreiptis kuo greičiau.

Mastitas

17 Apr 08 08:39:29 GMT

Tai pieno liaukos uždegimas.. Dažniausiai išsivysto maitinimo periodo pradžioje arba pabaigoje. Jį predisponuoja užsilaikęs pienas, nešvarios laikymo sąlygos, per žema aplinkos temperatūra ir kt. Svarbu atsiminti, kad pieno gamybą tiesiogiai skatina žindymas. Kuo gausesnė vada, kuo daugiau kačiukų žinda pieną , tuo daugiau pieno produkuoja pati liauka. Ir atvirkščiai - jei vadoje tik vienas kačiukas - pieno bus nedaug, tiek kiek reikia pasisotinti vienam mažyliui. Jei paliksite svetimus kačiukus negimdžiusiai katei ir jie instinktyviai pradės žįsti - pas šią katę taip pat atsiras pieno. Todėl nujunkant kačiukus reikia leisti katės organizmui prisitaikyti - jei vada gausi, pradžioje nujunkyti kelis kačiukus, po kelių dienų dar kelis ir pieno pamažu ims mažėti. Jei staiga atimsite visus kačiukus - pirmomis dienomis katė vis dar išskirs labai daug pieno, jis užsistovės ir prasidės uždegimas.

Laktacijos pradžioje mastitas vystosi, kai kačiukai iš kart po gimdymo atimami arba gimus dideliai vadai paliekamas tik vienas kačiukas,
jei kačiukai žinda silpnai.

Prasidėjus uždegimui kačiukai patys atsisako imti pažeistą spenį, pienas dar labiau užsistovi ir užburtas ratas sukasi toliau.

Mastito požymiai: katė tampa liūdna, apatiška, nustoja ėsti, nebeprisileidžia arba nebeprižiūri, nebelaižo mažylių. Gali pakilti bendra kūno temperatūra. Viena ar kelios pieno liaukos patinsta, stipriai parausta, tampa kietos ir skausmingos. Spaudžiant - iš pieno liaukos išsiskiria ne baltas pienas, o tirštos, tąsios pūlingos, kartais kraujingos išskyros. Gali pradėti formuotis pieno liaukos abscesas, kuris, laiku negydant gali atsiverti į išorę. Pūlingas mastitas pavojingas maitinamiems kačiukams. Todėl juo sergančios katės jauniklius reikėtų maitinti dirbtinai. Sergančios lėtiniu mastitu katės gali vemti, viduriuoti, specifinių mastito požymių gali nebūti, tačiau kačiukai gali nugaišti dėl su pienu patekusios infekcijos.

Gydoma - priklausomai nuo ligos stadijos. Kartais pradžioje pakanka švelnaus masažo, šildymo, užsistovėjusio pieno nutraukimo, sudėtingesniais atvejais naudojami antibiotikai, infuziniai tirpalai, abscesų atvėrimas ir drenavimas.
Mastito galima išvengti tinkamai prižiūrint katę laktacijos laikotarpiu.

Naujagimiai kačiukai

17 Apr 08 08:37:42 GMT

Nėštumo laikotarpiu kačiukai saugiai vystosi ir auga gimdoje. Visas būtinąsias maistines medžiagas bei deguonį jie gauną per placentą iš motinos organizmo. Gimimo metu kačiuko organizme įvyksta visą eilė pasikeitimų, ypač širdies ir kvėpavimo sistemoje, jis pirma kartą savarankiškai įkvėpia, ima pilnai funkcionuoti plaučiai, vos tik gimę mažyliai jau turi stirpų čiulpimo refleksą ir ima ieškoti pieno.

Pirmąsias kelias savaites mažyliai yra bejėgiai, akli ir visiškai priklausomi nuo motinos, arba, jei mama nėra labai rūpestinga - nuo žmogaus. Visada, o ypač, jei katė kačiuojasi pirmą kartą, šeimininkas turėtų būti pasiruošęs pasirūpinti naujagymiais, jei to prireiktų.

Dažniausiai, jei katė yra rūpestinga ir atidi motina ir turi pakankamai pieno - pirmosiomis savaitėmis kačiukai nereikalauja papildomo šeiminikų rūpesčio - ji puikiai susitvarko pati. Kačiukai žinda ir miega, mama mažylius šildo, maitina, išlaižo ir išmasažuoja pilvukus, taip padėdama jiems išsituštinti ir išsišlapinti, palaiko guolyje švarą. Jei naujagymiai sotūs - po maitinimo jie tyliai užmiega.

Kaip suprasti, kad reikia pagalbos?

Jei kačiukai neramūs, vis miaukia, šliaužioja, - galbūt katei trūksta pieno, galbūt išsivyste mastitas, gal ji mažylių neišlaižo - jiems pučia pilvukus arba yra šalta. Jei tenka patiems auginti kačiukus, svarbiausia yra:
Šiluma . Primomis savaitėmis kačiukų termoreguliacija dar nėra pakankama, tai reikšia, kad jie dar negali patys palaikyti savo kūno temperatūros. Paprastai, palaikyti šilumą jiems padeda šildanti mama, sausas ir švarus guolis. Maži kačiukai visda guli susiglaudę krūvelėje, nes taip taip pat šilčiau. Jei katė kačiukų nešildo, jų kūno temperatūra greitai nukrenta, tada silpsta čiulpimo refleksas, mažyliai nustoja maitintis, dėl to vystosi hipoklikemija ir gali ištikti mirtis. Hipoglokemija gali išsivystyti ir nereguliariai arba per retai maitinant mažylius ir yra labai pavojinga. Susidaro tarsi užburtas ratas, kadangi, nespėjus laiku pamaitinti, vystosi hipoklikemija, tada silpsta čiulpimo refleksas ir per sekantį maitinmą kačiukas jau neima spenio, hipoklikemija stiprėja ir ištinka mirtis. Šildyti mažylius galima įrengus specialią šildymo lempą virš guolio arba įdėjus šildymo pūslę tarp kačiukų.

Maitinimas. Be jokių abejonių, geriausias maistas mažyliams - mamos pienas. Ypač pirmosiomis 24 - 72 valandomis po gimimo. Kadangi tik šiuo laikotarpiu kačiukas gauna ir gali pasisavinti krekenas ( pirmąjį pieną ). Krekenose gausu labai svarbių ir vertingų medžiagų, imunoglobulinų, kurie užtikrina ankstyvą apsaugą nuo virusinių ligų, imuniteto vystymąsį.

Maitinant dirbitnai reikėtų rinktis specialus kačių pieno pakaitalus, kuriuos galima įsigyti daugumoje zooprekių parduotuvių arba veterinarijos gydyklose. Karvės pienas savo sudėtimi gerokai skiriasi nuo katės pieno ir tikrai nėra visavertis maistas mažyliams. Kita išeitis - rasti kitą maitinančia, turinčią panašaus amžiaus vadą, katę. Dažniausiai jos nesunkiai priima svetimus vaikus. Dirbtinai maitinti reikia kas 2 - 3 valandas, leidžiant išgerti apie 1 - 2 ml pienuko per kartą. Po kelių savaičių kačiukai jau gali išmiegoti be maitinimo visą naktį. Maitinimui galima naudoti specialius buteliukus su žindukais, arba pipetės guminį galą. Maitinti reikia atsargiai, nepadaryti per didelės skylutes žinduke, kadang, įtraukdamas per daug pienuko iškarto,kačiukas gali užspringit. Pienas turi būti apie 37 laipsnių šilumos.

Po maitinimo reikėtų drėgnu pirštu pamasažuoti kačiukų pilvukus ir aplink uodegą. Tai stimuliuoja išmatų ir šlapimo pašalinimą. 7 - 10 dienų kačiukai atsimerkia, ima girdėti, 3 savaičiu pradeda po truputį savarankiškai ėsti, žaisti ir tyrinėti aplinką.

Katės gali atsisakyti prižiūrėti vaikus, jei jos blogai jaučiasi, jei vystosi mastitas arba pogimdyminė eklampsija, pirmomis dienomis po Cezario pjūvio. Taip pat manoma, kad stiprus motinystės instinktas yra paveldimas genetiškai, kadangi rūpestingų mamų palijuonės dažniausiai taip pat puikiai prižiūri savo mažylius.

Sterilizacija

17 Apr 08 08:35:53 GMT

Pastaruoju metu vis daugiau gyvūnų savininkų ryžtasi sterilizuoti ar kastruoti savo augintinius. Ir, žinoma, prieš apsisprendžiant yra apsvarstoma daugybė 'už" ir "prieš" - iškyla klausimas, ar iš tikrųjų tai nepakenks gyvūnui.

Veterinarų nuomonė šiuo klausimu yra viena - jeigu nėra planuojama gyvūną veisti, geriausia sterilizuoti jį jauname amžiuje ( 6-12 mėn., priklausomai nuo gyvūno rūšies, veilsės ir kitų faktorių). Ypač svarbu sterilizuoti į lauką einančius katinus ir kates, kadangi kitu atveju, katės veda kačiukus 3 - 4 kartus metuose, o tai jas labai išvargina, daugėja beglobių ir ligas platinančių gyvūnų, valkataujančių gatvėse. Sterilizacija ar kastracija:

padės išvengti nepageidaujamo prieauglio;
*

apsaugos nuo gimdos, kiaušidžių, prostatos, sėklidžių, pieno liaukų uždegimų bei navikų, kurie ypač dažnai pasitaiko pas nesterilizuotus ir neveisiamus vyresnio amžiaus gyvūnus;
*

nebeliks nepatogumų susijusių su ruja ir kalių tariamu nėštumu;
*

gyvūnai nebejaus poreikio ieškoti partnerio, kadangi nebeliks instinkto poruotis. Taigi, jie rečiau pabėgs, taps ne tokie agresyvūs, kadangi nebereikės kovoti dėl teritorijos ir patelių, patirs mažiau traumų, rečiau sirgs užkrečiamomis ligomis;
*

katinai nustos žymėti teritoriją namuose, išnyks nemalonus šlapimo kvapas.

Dažniausiai nuo operacijos sulaiko keli mitai:

sterilizuotas gyvūnas taps vangus, pasikeis jo charakteris. Iš tikrųjų operacija negali pakeisti gyvūno charakterio. Kartais po sterilizavimo ar kastravimo pagerėja apetitas, kadangi gyvūno nebevargina stresai del rujų, poros paieskos, kovos už teritoriją, ir, neribojant pašaro, šuo ar katė gali nutukti. O tada jie, žinoma, tampa vangesni, mažiau žaidžia. To visiškai išvengti galima kontroliuojant pašaro kiekį arba parenkant specialias kastruotiems gyvūnams skirtas dietas;
*

gyvūnas patirs stresa, nes nebegalės turėti palikuonių. Čia mes jau pritaikome žmogišką mastyma. Nes po operacijos nebeveikiant lytiniams hormonams, gyvūnai nebejaučia poreikio susilaukti palikuonių. Taigi, nėra ir jokio streso. Didžiausią sresą patiria nesterilizuoti ir neveisiami gyvūnai, ypač katės ir katinai;
*

reikėtų leisti patelėms nors kartą susilaukti palikuonių. Iš tikrujų, geriausia jas sterilizuoti iki pirmos rujos, arba kuo anksčiau po jos, kadangi sterilizavus po jauniklių arba vyresniame amžiuje, rizika sirgti ginekologinėmis bei pieno liaukų ligomis lieka beveik tokia pati aukšta, kaip ir neoperuojant.

Operaciją visada atlieka kvalifikuotas veterinarijos gydytojas, pati jos technika priklauso nuo gyvūno rūšies, amžiaus, sveikatos būklės ir tt. Operuojant taikoma bendroji nejautra. Gydytojas visada smulkiai paaiškins, kaip paruošti gyvūną operacijai ir kaip prižiūrėti po jos. Svarbiausia laikytis visų gydančio gydytojo nurodymų. Po operacijos dažniausiai yra skiriamas antibiotikų kursas pooperacinėms komplikacijoms išvengti. Labai svarbu, kad gyvūnas nelaižytų siūlių, kurios yra nuimamos po 7-10d. Tam yra naudojamos specialios plastikinės apykaklės arba medvilniniai marškinėliai. Gyjanti žaizda po kelių dienų ims stipriai niežtėti ir jei gyvūnas ją laižys, žaizda šus, blogai gis, gali prasidėti pūlinga infekcija ar gyvūnas tiesiog per anksti nusiims siūles. Jeigu žaizda gyja gerai, patiems nereikia jos niekuo plauti ar tepti. Po operacijos kurį laiką reikėtų vengti didesnių krūvių, neisleisti gyvūnų vienų į lauką, nemaudyti. Katinų dėžutėse esanti smėlį reikėtu 4-5 dienom pakeisti popieriumi, nes smėlis gali prilipti prie žaizdelės ir apsunkinti gyjimą.

Taigi, kastravimas žymiai pagerins jūsų augintinio sveikatą ir gyvenimo kokybę. Dar nedaugelis žino, kad paėmus gyvūną iš Vilniaus karantinavimo stoties, jis bus nemokamai sterilizuojamas ar kastruojamas bet kurioje iš miesto veterinarijos gydyklų. Taip pat, kartą per metus vyksta akcijos, kai pensininkų ir socialiai remtinų asmenų gyvūnai yra operuojami nemokamai, todėl visi turi galimybę suteikti savo augintiniams gyvenimą be rūpesčių.

Žaidimai

17 Apr 08 08:32:47 GMT

Padaryk lovytę

Susiraskite didele kartonine deze beveik du kartus didesne uz jusu kaciuka.Nukirpkite atlenktus
krastelius virsuje.Vienoje dezes puseje,apie 5 cm nuo krastu,Atsargiai iskirpkite anga. lovytes dugna
ir sonus istieskite laikrasciais.Sulankstykite sena megztini ar patiesaliuka ir padekite ant lovytes dugno,kad kaciukui
butu patogu

Kartzolės zaislas

Apibrezkite zuvies forma plonoje medziagoje.Zuvis turi buti apie 10cm ilgio ir
5cm plocio.Smulkiais dygsneliais susiukite kampus.apacioje palikite tarpeli,pro
kuri prikimsite,uzpildysite zuvi.Idekite i zuvies vidu vatos.Pridekite katzoles,dar truputi vatos ir
uzsiukite tarpeli.

Pagaminkite zaidimų namelį

Suraskite kartonine deze, didesne uz savo kaciuka. Ziurekite, kad butu keturi atlenkiami
krasteliai virsuje. Nupieskite ivairiu dydziu apskritimus ant dezes kai kurie gali buti mazesni,kiti
didesni uz jusu kaciuka. Patys ar paprase pagalbos, ispjaukite peiliu apskritimus. Tvirtai suklijuokite krastus.

Katinų draugystė

Jei kaciukas nuo mazens auga su ziurkyte, suniuku ar kitokiais gyvunais, jie tampa neisskiriamais draugais:

1. Guli vienoje loveleje
2. Eda is vieno indelio
3. Gina vienas kita nuo kitu isibroveliu: (katinu,sunu)

Yra ziniu, kad kates vaikucius suo (kuris kartu su ja gyvena) myli kaip savus vaikus ir net laizo ju kailiukus. Tai tikras faktas.

Persų

14 Mar 08 09:09:37 GMT

Grynaveislės katės į veislių grupes skirstomos pagal kailio tipą - yra trumpaplaukių, vidutinio ir pusilgio plauko kačių, yra siamo arba „orientalinės" (rytietiškos) katės. Tikrų ilgakailių yra tik viena veislė - tai persų katės, turinčios daugybę spalvinių variantų.
Europoje persų katės auginamos nuo XVI amžiaus, kai jau nebebuvo vykdomos inkvizicijos, ir katės iš velnio padėjėjų vėl tapo mielais naminiais gyvūnėliais - aruodų sargais. Persų katės - viena seniausių, o gal net pati seniausia europietiška kačių veislė. Nepaisant to, apie jos kilmę beveik nieko nežinoma. Nėra net populiarių poetiškų legendų apie princeses, pilis ir šventyklas.
Persija - tai dabartinis Iranas.
Manoma, kad šiuolaikinių Europos persų protėviais galėjo būti pusilgio plauko turkiškos angoros, tiksliau - Ankaros katės, kurios dėl ilgalaikės selekcijos įgavo visai kitą išvaizdą. Iš Mažosios Azijos regiono (Irano, Irako, Turkijos) kilo nemažai pusilgio plauko kačių - Turkijos ranai, minėtosios Angoros arba Ankaros katės, ir kitos. Kai kurie autoriai tvirtina, kad visos šios veislės nėra vietinės, bet pateko į Mažąją Aziją, o vėliau - į Europą iš Rusijos, kur, pasak vietinių šmaikštuolių, „...dešimt mėnesių būna žiema, o kas liko - vasara". Ko jau ko, o gauruotų katinų Rusijoje netrūksta. Tarp persiškos katės protėvių minimas netgi manulas - laukinis gauruotas kačių giminės žvėrelis, kuris ir šiais laikais medžioja smulkų grobį Mažosios Azijos nendrynuose.
Pirmosios persų katės Europoje nuo šiuolaikinių smarkiai skyrėsi. Jų plaukas buvo daug trumpesnis, galva nedidelė, nosis normalios, visai „ne persiškos" formos. Apie tokias kates XVII amžiaus pradžioje rašė italų aristokratas Pjetro della Valle. Pasak jo, Persijos šiaurėje ir rytinėje dalyje gyvena nepaprastai gražios melsvai pilkos katės puošniomis uodegomis. Pjetro della Valle parašė knygą „Laiškai būsimosiomis kartoms", kurioje tuometinės Persijos katėms skyrė daug dėmesio. Jis rašė ir apie laukines tų vietovių kates - manulus ir barchanus (dykumų kates). Deja, taip ir lieka neaišku, kokia persų giminystė su laukinėmis Mažosios Azijos katėmis, nes Pjetro della Valle apie tai neužsiminė, be to, nežinoma, ar jis atsivežė bent porelę Persijos kačių į gimtąją Italiją.
Viename pirmųjų felinologų veikalų - prancūzų Pjero de Monkrifo knygoje „Katės" - yra ir persiškos katės atvaizdas. Šią katę, tokią nepanašią į dabartinius persus, mėgėjai buvo atsivežę iš Chorasano į Italiją.

Didžiagalviai, trumpanosiai persai išvaizda gerokai primena Tibeto ir Pekino rūmų šuniukus (pekinus), bet nėra jokių istorijos faktų, leidžiančių pagrįsti arba paneigti kiniškąjį persų kilmės variantą.
Kaip ten bebūtų, persiškos katės visada buvo priveligijuoti gyvūnai - aristokratų žaislai. Kaprizinga mada keitė gyvūno išvaizdą - dėl atsitiktinės mutacijos persų povilnė susikeitė vietomis su pagrindiniu kailiu plauku, atsirado vadinamasis stopas - būdingas nosies įlinkimas; sutrumpėjo ir paplatėjo snukis. Dėl šių deformacijų susiaurėjo nosies ertmės ir ašarų kanalai - akis drėkinančios ašaros, o persų ašaros upeliais bėga per visą snukį, apsunkinančios ir taip sudėtingą gyvūno priežiūrą. FIFe standartas ir kiti dokumentai griežtai pabrėžia, jog persų katė turi būti be paveldimų ligų ir be deformuotų ašarų latakų.

Daugumai žmonių persų veislės katės atrodo gražiausios kambarinės katės ir asocijuojasi su turtingumu bei valdžia. Neabejotinai šios katės, nuo pat jų atsiradimo Europoje, buvo dovanojamos kilmingiems žmonėms ir tapo aristokratiškumo simboliu.
Italų keliautojas Pietro della Valle (1586-1652) ketverius metus (1617-1621) praleido Persijoje ir manoma, kad jis pirmasis atvežė į Europą persų veislės katę. Jis aprašė katės kailį kaip minkštą, švelnų ir tokį ilgą, kad vietomis jis net garbanojasi, ypač po kaklu. Greitai persiškos katės tapo populiarios Europos dvaruose ir per Prancūziją pasiekė Didžiąją Britaniją, kur ilgą laiką jos netgi buvo vadinamos prancūziškomis katėmis...
Pirmojoje britų nacionalinėje kačių parodoje 1871m. Crystal Palace (pietų Londone) dominavo persų veislės katės. Pati populiariausia spalva buvo mėlyna, nors buvo ir baltų bei juodų kačių. „Oranžinės" (dabar - raudonos) spalvos katės buvo išveistos apie 1900-uosius metus ir buvo palyginti retos. Neilgai trukus po šios parodos, persų veislės katės pasiekė ir Ameriką. 1903 m. Amerikos veisėjai jau turėjo savus persų veislės kačių standartus. Tuometines persų veislės kates su dabartinėmis sieja tik ilgas plaukas, bendras kūno tipas. Dabartinės persų veislės katės „moderni išvaizda" yra amerikiečių kačių veisėjų ilgo veislinio darbo rezultatas.

Persų veislės katėms būdingas masyvus kūnas, apvali ir plati galva, trumpas, storas kaklas, trumpa plati nosytė, stambus smakras, mažos ir apvalios ausytės (tarp jų didelis tarpas), iškili kakta. Akys didelės, apskritos, ryškiaspalvės, blizgančios. Galūnės palyginti trumpos, storos, ilgų plaukų kuokšteliai, kyšantys iš tarpupirščių, puošia pėdutes. Uodega gana trumpa, vos siekia žemę, galas bukas, labai plaukuota. Plaukas ilgas, minkštas, lyg šilkinis, tankus, neprigludęs prie kūno, ant kaklo sudaro „apykaklę". Plauko ilgis gali būti net 12 cm.
Visos standartą atitinkančios kailio spalvos yra vienodai vertingos. Akių spalva priklauso nuo kailio spalvos. Dažniausia - oranžinė, vario, gintaro. Sidabraspalvių ir auksaspalvių „persių" akys dažniausiai žalios smaragdo spalvos. Mėlynas akis dažniausiai turi baltos katės, „van" ir katės su spalvotomis žymėmis (colour - point). Baltos katės gali turėti ir skirtingas akis - vieną mėlyną, kitą rusvą ar oranžinę. Iš ausų kyšo ilgų plaukų kuokšteliai.

Vienspalvės persų katės

Tai baltos, juodos, mėlynos, raudonos, kreminės, šokolado ir lelijinės spalvos katės. Vienspalvių kačių kailis turi būti visas vieno tono.
Juoda persų katė - viena seniausių. Akys vario, tamsios oranžinės spalvos, be žalio apvado. Juoda kailio spalva pilnai susiformuoja maždaug iki 1,5 metų amžiaus. Jaunesnių kačių kailis gali būti rusvo atspalvio, gali turėti rainumo žymių, kurios vėliau išnyksta.
Baltų persų kačių kailis turi būti visiškai baltas, be jokių atspalvių, be dėmelių. Baltos katės akys gali būti mėlynos, oranžinės. Būna kačių ir su skirtingomis akimis - viena mėlyna, kita oranžinė ar vario spalvos. Su baltos spalvos genu yra paveldimas polinkis į kurtumą, ypač mėlynakėms katėms. Katė gali būti kurčia viena ar abiem ausimis. Gyvūnas prisitaiko prie šio defekto, tačiau tokia katė saugiai gali gyventi tik kambaryje. Veisti kurčias kates neleidžiama, o parodoje kurčios katės nevertinamos (diskvalifikuojamos).
Nuo seno populiariausios melsvos persų katės. Jų kailiukas gali būti įvairaus atspalvio - nuo šviesiai iki tamsiai pilko. Tačiau bet kuris tonas turi būti grynas - be baltų plaukelių, dėmių. Akys oranžinės, tamsios vario spalvos, be žalio apvado ar taškelių.
Gražios, elegantiškos raudonos persų katės. Kailis ryškiai rausvas, be tigro kailio piešinio ir be dėmių. Ausyse - gražūs ilgų plaukų „šepetėliai". Akys - vario spalvos.
Kreminė spalva - tai „atskiesta" raudona spalva. Ji atsirado kryžminant įvairių spalvų kates su mėlynomis persų katėmis. Šokoladinė ir lelijinė - taip pat „išvestinės" spalvos, gautos kryžminant įvairių spalvų kates.

Sidabraspalvės ir auksaspalvės persų veislės katės

Dūmo atspalvio (dulsvos) persų katės. Dūmo atspalvio katė nepaprastai graži. Tą grožį lemia kailio atspalvio kontrastas. Dūmo atspalvio katės plaukas yra netolygaus spalvinimo. Trečdalis plauko prie odos yra balkšvas, šviesus, o du trečdaliai (arba bent pusė plauko) - ryškios spalvos. Katės kailio spalva labiausiai išryškėja ant nugaros, galvos, galūnių, o šviesus tonas vyrauja ant „apykaklės", letenėlių ir ausų „šepetėlių". Ausis dengia vešlūs plaukai.
Akys didelės, apskritos, plačiai atmerktos, oranžinės arba vario spalvos.
Dūmo atspalvio kačių būna įvairių spalvų: melsvų, rausvų, šokolado, lelijinės, kreminės spalvos ir kitokių.
Sidabraspalvės ir auksaspalvės „su šešėliu" persų katės. Kaip ir dūmo atspalvio kačių atveju, viską lemia plauko spalvinimas. Šiuo atveju pilkšvos (sidabraspalvės katės atveju) ar baltos (auksaspalvės) spalvos yra du trečdaliai plauko, o vienas trečdalis - ryškios spalvos. Sidabraspalvės ir auksaspalvės „su šydu" persų katės. Šiuo atveju plaukas yra pilkšvas ar baltas, tik jo viršūnėlė yra spalvota. Atrodo, lyg šviesiai katei būtų uždėtas šydas.
žr. iliustraciją.

Rainos persų veislės katės

Rainos gali būti visų pripažintų spalvų persų katės, tiek vienspalvės, tiek sidabraspalvės bei auksaspalvės, tiek dvispalvės. Rainumas gali būti marmuro piešinio (EMS kodas 22), tigrinis (EMS kodas 23), taškuotas (EMS kodas 24). Ir tik „van" bei colour-point katėms, kur spalvotos dėmės nėra didelės ir neįmanoma jų rašto įvardinti, jų rainumas pažymimas kodu 21.

Vėžlio kiauto piešinio persų katės

Plaukų spalva - juoda ir rausva, šokoladinė ir rausva, melsva ir kreminė arba lelijinė ir kreminė. Šios spalvos įvairiai pasiskirsčiusios visame kailyje, sudarydamos ryškių kontūrų dėmes, taip pat ir ant snukučio.
Vėžlio kiauto piešinio katė „su šydu" - mutacijos būdu išvesta persų kačių veislė. Poplaukis, „apykaklė" ir ausų „šepetėliai" sidabriškai baltos spalvos. Aštuntadalis šių kačių pagrindinio plauko ilgio tamsus. Juodos ir rausvos (tamsios ir šviesios) dėmės taisyklingai išsidėsčiusios po visą kūną. Kol gyvūnas ramiai tupi ar guli, atrodo, kad tai paprasta vėžlio kiauto piešinio persų katė, bet jam judant puikiai matyti sidabriškai baltas poplaukis.

Dvispalvės persų katės

Kailio spalvos savitumą lemia įvairių atspalvių ir tonų kombinacijos su balta spalva. Dėmės turi būti gryno tono ir aiškių kontūrų. Spalvota dalis gali užimti ne daugiau kaip du trečdalius, o balta - ne daugiau kaip pusę viso kailiuko paviršiaus. Spalvotos dėmės gali būti ir rainos.
Kai balta spalva užima daugiau kaip pusę kailiuko ploto ar yra vos kelios spalvotos dėmės, katės vadinamos „arlekino" persų katėmis ar „van" persų katėmis. Spalvotos dėmės gali tureti dūminį arba sidarbrinį poplaukį. Tokios katės vadinamos dūminėmis dvispalvėmis.

Persų katės su spalvotomis žymėmis

Veislė išvesta Jungtinėse Amerikos Valstijose, mišrinant vienspalves persų ir Siamo kates. Šių „persių" skiriamasis požymis - specifinės žymės ant ausyčių, snukučio, letenėlių, uodegos, paveldėtos iš Siamo kačių. Nuostabiausia tai, kad katės akys, kaip Siamo kačių, mėlynos. Šios katės kartais vadinamos Himalajų arba "Coloirpoint" veislės katėmis.

Pagal spalvines žymes šios persų katės skirstomos:
* persų katė su tamsiai rudomis žymėmis - pagrindinė kailio spalva kreminė, žymės tamsiai rudos;
* persų katė su melsvomis žymėmis - pagrindinė kailio spalva melsvoka (ledo), žymės melsvos;
* persų katė su šokolado spalvos žymėmis - pagrindinė kailio spalva dramblio kaulo, žymės - balkšvos šokolado spalvos;
* persų katė su lelijinės spalvos žymėmis - pagrindinė kailio spalva magnolijos (murzinai balta), žymės - šviesiai violetinės (lelijinės) spalvos;
* persų katė su kreminės spalvos žymėmis - pagrindinė kailio spalva balta, žymės - kreminės spalvos;
* persų katė su rausvomis žymėmis - pagrindinė kailio spalva balta, žymės - rausvos;
* persų katė su tamsiai rudomis vėžlio kiauto piešinio žymėmis - pagrindinė kailio spalva kreminė, žymės - tamsiai rudo tono su ryškių kontūrų pustoniais, sudarančios vėžlio kaiuto piešinį;
* persų katė su melsvomis vėžlio kiauto piešinio žymėmis - pagrindinė kailio spalva melsvoka (ledo), žymės - melsvai pilkos su kreminiu atspalviu;
* persų katė su šokolado spalvos vėžlio kiauto piešinio žymėmis - pagrindinė kailio spalva dramblio kaulo, žymės - vėžlio kiauto piešinio, šokolado, rausvokos ir kreminės spalvos;
* persų katė su lelijinės spalvos vėžlio kiauto piešinio žymėmis - pagrindinė kailio spalva magnolijos (murzinai balta), žymės - vėžlio kiauto piešinio, šviesiai violetinės (lelijinės), rausvokos ir kreminės spalvos.
Spalvinės žymės gali būti ir rainos.

Vardai

21 Feb 09 12:36:25 GMT

RAIDĖ "A"

Katinai:
Abo-ansas, Abenas, Abo, Abriekas, Abūras, Agaras, Agatas, Agitas, Ago, Adaras, Adisas, Adonas, Azadielas, Azaras, Azaratas, Azoras, Airas, Aivaras, Ai-gūnas, Aiganas, Aizanas, Aizikas, Aikas, Aikaras, Ailanas, Ailendas, Ailis, Airatas, Aisanas, Aitašas, Akbajus, Akbašas, Aksajus, Akselis, Aktašas, Alandas, Alarmas, Alošas, Algiras, Aldanas, Alžiras, Alis, Aliras, Ališas, Almazas, Altajus, Alčaras, Albaras, Aldis, Alkadas, Alkatas, Alkoras, Almaras, Alpas, Altas, Altonas, Alfas, Alfonas, Amanas, Amis, Amoras, Amūras, Anvaras, Angaras, Angoras, Androsas, Andžėjus, Anzoras, Ankeris, Antėjus, Antieris, Antas, Anūšas, Ančaras, Anjaras, Apris, Arajus, Arakas, Aramisas, Arapas, Arbatas, Arbiekas, Argoras, Argonas, Argonijus, Argūsas, Ardekas, Aržanas, Aris, Arisas, Arkonas, Armanas, Arnas, Aras, Aro, Aris, Artas, Artis, Artūšas, Arūsas, Arčalas, Arčelas, Arčis, Arikas, Asikas, Askieras, Asmosas, Asaras, Asas, Astonas, Atamanas, Atangas, Atoras, Atlasas, Atonas, Atosas, Atočas, Atrosas, Aūlas, Axilesas, Axilas, Axtajus, Ačis, Ašūgas, Ajūris, Ajūrčis, Ajaksas, Ajanas, Ajansas, Au.

Katės:
Ada, Aba, Abigelė, Ava, Avdė, Avijadžė, Aga, Agata, Agašė, Agė, Agrė, Agutė, Agynė, Adė, Adielė, Adėja, Adžė, Adulinė, AzarA, Aiva, Aivorė, Aigė, Aidė, Aigana, Aiza, Aila, Ailisa, Aimara, Aina, Aira, Airina, Airisa, Aisa, Aija, Akai, Aksalė, Ali, Alina., Alisa, Alita, Alė, Alri, Alrinida, Alūra, Alba, Alva, Alga, Alda, Aldona, Alžbeta, Alza, Alka, Alkona, Alma, Alta, Alfa, Alša, Ama, Amarilpė, Ambra, Amieta, Amiga, Amna, Anga, Angara, Andra, Anela, Andželika, Anza, Anė, Anida, Anita, Anta, Antė, Apa, Ara, Aragva, Aralija, Arbiela, Arvė, Arga, Arda, Ardela, Arema, Arienda, Arza, Arilda, Arima, Arioza, Ariša, Arielsi, Arka, Arlanda, Arlieta, Arma, Armita, Arna, Arsinaja, Arta, Arfa, Asa, Asla, Asalė, Asolė, Asonita, Asta, Astena, Atava, Atanga, Atika, Aurika, Afina, Afira, Afra, Axta, Ača, Ašūga, Aielika, Aielita, Ajūra, Aja, Arija, Ava, Aita, Anabelė, Anabela, Anė, Agrilija, Aksa, Anabelė, Aga.

RAIDĖ "B"

Katinų vardai

Bakardis, Bajus, Berilis, Blicas, Borisas, Bagis, Banditas, Balu, Bazilis, Bišopas, Bugas, Benas, Bonapartas, Biksis, Bušas, Bonis, Bučkis, Babilonas, Bartas, Bardas, Bobas, Bastis, Brunas, Belzebubas, Bajoras, Bigis, Bičas, Burbulas,Bačkis, Bandis, Brendis

Kačių vardai

Bona, Brita, Busa, Bagira, Bonita, Braškė, Bulka, Berta, Bela, Baltukė, Betė, Bagira, Braškė, Banė, Buzė, Bazuka, Biuzė, Buzelka, Buzencija, Burbulė

RAIDĖ "C"

Katinų vardai
Cezaris, Ciklonas, Chanas, Cisko, Česteris, Čerčilis, Čanas, Celeronas, Celikas, Celis

Kačių vardai
Celė, Cilė, Čilė, Čelsė, Čirpa, Čiombė, Čibiusa, Čilė,

RAIDĖ "D"

Katinų vardai

Dantė, Deksteris, Demonas, Džiazas, Dūmas, Dangyra, Džeris, Džeikas, Džimis, Dudlas, Dikas, Dyzelis, Darlingas, Deizis, Dobis, Dolcas, Dūmas

Kačių vardai
Deizė, Dafi, Dara, Diva, Dūšia, Džudė, Džeizė, Dina, Ditė

RAIDĖ "E"

Eris, Elita, Einšteinas, Euras, Eta, Elzė, Eimė

RAIDĖ "F"

Fanė, Feliksas, Finalas, Flintas, Feda, Fortūna, Faksas, Fela, Fidžis, Flipas, Finas, Flipa, Frosis, Fibi, Fisė, Frencis, Felisė, Franka

RAIDĖ "G"

Grizlis, Ginzė, Gyzmas, Garfildas, Grantas,Grizlis, Grūdas

RAIDĖ "H"

Habas, Harlis, Horacijus, Honorata, Haruka

RAIDĖ "I"

Itas, Iris

RAIDĖ "J"

Java, Jagas, Juodis, Jadzė

RAIDĖ "K"

Kalija, Katulis, Koka, Korėja, Kingas, Kivi, Kičas, Kitas, Konkolijus, Kitis, Kotas, Kutas, Kacas, Kregždutė, Kostė, Kapsas, Kolega, Katrė, Keopatra, Kliopsė, Kurkulis, Keksas, Kirkis, Kasandra, Koma, Keistutė, Kreizis

RAIDĖ "L"

Lakis, Longas, Lenonas, Lemanas, Linkolnas, Litas, Liulka, Lakė, Lota, Loris, Lurdis, Lilu, Lariska, Limpopo, Liza, Luna

RAIDĖ "M"

Miaukis, Markyzas, Morisas, Mauricijus, Maksas, Melisa, Mr. Magu, Martinis, Metisas, Matilda, Mobis, Micė, Micis, Myla, Mylacius, Mitsi, Muinė, Merkurijus, Milas, Maja, Mopsis, Munis, Merė, Milka, Murkė, Merfis, Matilda, Misė, Mistė, Mokas, Murklys, Micė, Musė, Mikis, Micius, Moškis, Mėta, Minika, Makota, Mamoras, Masas, Macas, Mafija, Mongomeris

RAIDĖ "N"

Napoleonas, Nika, Nova, Naida, Nepris, Nagas, Nesa

RAIDĖ "O"

Oliveris, Okis, Ogis, Ozas

RAIDĖ "P"

Paksas, Pikselis, Pupa, Pūkas, Pinkis, Pudra, Princė, Princis, Princesė, Pinčė, Pruncė, Pika, Pupsė, Pipa, Prezius, Pamela, Perla, Pypkius, Pripsas, Pusis, Pūkis, Pusnė, Pucis, Pūcė, Pelėda, Paksius, Pranukas, Pelius, Picius, Pūkis, Pankas, Pupa, Pienius, Purka

RAIDĖ "Q"

Šioje raidėje vardų nėra.

RAIDĖ "R"

Rio, Rumba, Runcius, Rikis, Rokis, Ramzis, Rainys, Rainis, Ricė, Runcis, Rajunčas, Ručkalas, Rumpa, Rumpumpelė, Runcė, Rincius, Rėja, Rusnė

RAIDĖ "S"

Samas, Silvesteris, Sabas, Saga, Samba, Siera, Slimas, Soda, Sonia, Saliamas, Spurga, Slavas, Simba, Sofija, Smaližius, Sara, Sendis, Simba, Sanga, Snikeris, Šarlis, Šrekas, Šefas, Šumacheris, Šeikas, Šeris, Škacius, Šumis, Šeba, Sagutis, Smičius, Škicalas, Sadamas, Spurgis, Šarke, Sara, Špokas, Špokė, Sėkla, Simba, Simas, Simonas, Simukas, Simošius, Simonėlis, Simulėliu, Simoška, Šamas, Samuelis, Šarančius, Sira, Sirutė, Sirena, Skriblius

RAIDĖ "T"

Tabakas, Tama, Tija, Tigrius, Tviksas, Tima, Tikis, Tviksė, Tina, Tomytė, Tigriukė, Tiburtas, Tūtis, Taira, Trepsė

RAIDĖ "U"

Uoga

RAIDĖ "V"

Vanilė, Vegas, Verdis, Vincentas, Vodka, Vestas, Verona, Vikas

RAIDĖ "W"

Šioje raidėje vardų nėra.

RAIDĖ "X"

Šioje raidėje vardų nėra.

RAIDĖ "Y"

Šioje raidėje vardų nėra.

RAIDĖ "Z"

Zakas, Zuika, Žuža, Žiugas, Žiogas, Žoržeta, Zosė

(Jei žinote kokių įdomių vardų, rašytite komentaruose, papildysiu)

Kaip prižiūrėti katę

19 Jul 08 18:04:09 GMT

Kaip prižiūrėti katę

Šiek tiek istorijos. Pirmąjį didįjį garbinimo laikotarpį katės išgyveno senajame Egipte faraonų valdymo laikotarpiu.. Tuo metu katės buvo derliaus simbolis, todėl žmogus, nužudęs katę, turėdavo atmokėti savo gyvybe. Griežti įstatymai draudė kates, kaip šventą gyvūną, išvežti iš Egipto. Vis dėlto jūreivių - pirmųjų „kačių kontrabandininkų" dėka, šie gyvūnai pateko į Italiją, Galiją, Britaniją bei kitas šalis. Tiesa, katės buvo garbinamos ir Kinijoje. Buvo tikima, kad šie gyvūnai turi sielą. Budizmo skleidžiamose tiesose galima aptikti daugybę legendų apie šį gyvūną. Pasakojama, jog netgi Mohamedas neišvengė katės įtakos: savo mylimiausią katę jis nešiodavęs rūbo plačioje rankovėje.

Kada gi katės tapo naminiais gyvūnais? Deja, iki šiandien tai yra nežinoma. Teigiama, jog jau prieš 60-70 milijonų metų gyvūnai panašūs į kates gyveno miške. Pati vėlyviausia laukinė katė laikoma kaip tiesioginis protėvis dabartinių naminių kačių, nes panašumas yra nenuginčijamas. Aišku tik tai, kad tarp pirmųjų teorinių katės laikymo namuose įrodymų bei realaus jos apgyvendinimo nusidriekia tūkstantmečiai. Tai būtų galima paaiškinti dėl itin nepriklausomo ir savarankiško katės charakterio. Mat teigiama, jog ne žmogus katę prisijaukino, tačiau katė laisva valia pati prijunko prie žmogaus tada, kada jai tai tapo „patogu". Katės nemėgsta klajoklinio gyvenimo ir mieliau gyvena nuolatinėje, saugioje vietoje. Todėl manoma, jog tikrasis šių gyvūnų susidraugavimas su žmogumi prasidėjo būtent tuomet, kuomet žmonės nutraukė klajoklinį ir pradėjo sėslųjį gyvenimą.

Šiandien pasaulyje priskaičiuojama gerokai virš šimto kačių veislių. Katė tapo tikru naminiu gyvūnu, kuris suteikia žmogui daug džiaugsmo, tačiau taipogi reikalauja nuolatinės priežiūros, dėmesio, meilės ir šilumos. Visuomet patariama įsigyti geriau mažą kačiuką, nei jau suaugusią katę.

Mityba. Kiekviena katė privalo būti maitinama taip, kad jos organizmas pilnai augtų ir įsisavintų visas maistingas medžiagas. Sveikai maitinama katė pasižymi spindinčiomis akimis ir žvilgančiu kailiu. Katėms gaminamas ėdalas turi visas naudingąsias medžiagas, būtinas katės organizmui. Mūsų parduotuvėje Jūs galite pasirinkti puikios kokybės Royal Canin, Nature's Protection, Jazzy ėdalus katėms. Nepaisant to, ar Jūsų katė yra aktyvesnė ar pasyvesnė - jai reikalinga energija. Pats svarbiausias energijos šaltinis - riebalai. Baltymai - tai kita būtina maistingoji medžiaga, atsakinga už augimą ir naujų kūno audinių vystymąsi. Kačių organizmui reikia ypatingai daug baltymų. Tačiau nedarykite klaidos gyvūną šerdami tiek, kiek jis ėda. Katės organizmas kaip ir žmogaus: energijos perteklius pasireiškia ne šilumos išspinduliavimu, bet pavirsta riebalais, kurie yra kaupiami organizmo viduje. Todėl yra labai labai svarbu katės neperšerti. Katės ėda tiek, kiek joms duosit. O jei duosite per daug, katė gali pradėti tukti. Ta pati taisyklė galioja kalbant tiek apie pagrindinį pašarą, tiek apie skanėstus bei kitus produktus - viskas turi būti normuota, duodama nustatytais kiekiais. Taigi, prieš įsigyjant kačiuką, būtinai išsiaiškinkite katės mitybos ypatumus. Mūsų parduotuvėse pirkdami kačiuką, čia dirbantys kvalifikuoti darbuotojai puikiai patars kokiu ėdalu maitinti mažylį. Jūsų kačiukas bus pasvertas ir jam nustatytos ėdesio normos. Daugeliui žmonių rekomenduojama sauso pašaro norma atrodo labai nedidelė. Tačiau visuomet yra pabrėžiama, kad šalia sauso pašaro būtina padėti vandens dubenėlį. Šio pašaro gabaliukai užgeriami vandeniu skrandyje išbrinksta, išsipučia ir Jūsų kačiukas pavalgo sočiai. Jei kačiukas atsisako vieno ar dviejų maitinimų - neišsigąskite. Kačiukas, kaip ir žmogus, gali tiesiog neturėti apetito. Tai nereiškia, kad augintinis serga. Tačiau jį stebėkite atidžiau: atkreipkite dėmesį ar katė neviduriuoja ir ar nevemia, ar ji žaidžia, ar daugiau miega. Jei viskas gerai, stenkitės kačiuką kiek prajudinti.

Kaip elgtis parsinešus kačiuką namo? Įsigijus mažylį, vežkite jį namo. Kelionė į namus, nauji žmonės, nauja vieta kačiukui, kaip ir bet kokiam mažam gyvūnui, sukelia stresą, todėl pirmomis dienomis leiskite mažyliui apsiprasti namų aplinkoje. Jokiu būdu nepervarginkite mažylio, todėl nepulkite tuoj pat su juo žaisti, jį nešioti. Parsivežus kačiuką ir leidus jam kiek laiko palakstyti po namus, vėliau duokite ėdalo.

Nuo mažumės - nepriekaištinga švara. Kaip žinia, katės yra itin švarūs gyvūnai. Nors prausimosi instinktas kačiukams yra įgimtas, tačiau pirmosiomis gyvenimo savaitėmis griežtas prausimosi pamokas jiems perteikia motina. Ir jau po šešių savaičių mažyliai sugeba idealiai prižiūrėti savo kailį. Kailio priežiūrai katės kiekvieną dieną praleidžia apie 3,5 valandos. Jei ne visos vietos pasiekiamos liežuviu, į pagalbą pasitelkiamos ir letenėlės. Įprastai katė prausiasi visuomet viena. Higienos atžvilgiu jai nereikia jokios pagalbos. Tačiau pilnai kailio priežiūrai Jūsų pagalbos prireiks. Katės kailį būtina laikas nuo laiko pašukuoti specialiai katėms skirtomis šukomis ar šepečiu. Ypač ilgaplaukių kačių kailio priežiūra yra svarbi. Nešukuojant ilgo plauko kailyje gali atsirasti sąvėlos, kurios ne tik atrodo labai negražiai, bet ir gali pešti gyvūno odą. Dažnai tokias sąvėlas iššukuoti jau nebeįmanoma, todėl jas tenka kirpti. Norint to išvengti, ilgaplaukes kates reiktų šukuoti kiekvieną dieną. Šukavimas naudingas ir tuo, kad yra pašalinami negyvi ar pažeisti plaukai. Todėl prausiantis iššukuotai katei, į gyvūno skrandį patenka mažiau plaukų. Dažniau reiktų pašukuoti pagyvenusias kates, kuomet gyvūno judesiai nebėra tokie lankstūs ir katė ne visas kūno vietas gali deramai pasiekti ir todėl ne visą kailį reikiamai išprausti. Tiesa, nepamirškite ir to, jog kai kurioms katėms labai patinka būti šukuojamoms.

Kita, kur kas opesnė problema - tai nurytų plaukų pašalinimas, ypač jei Jūsų katė ilgaplaukė. Katei besiprausiant, dalis plaukų visuomet patenka į skrandį. Norint sumažinti nurytų plaukų kiekį skrandyje, rekomenduojama įsigyti kokybišką „Beaphar" firmos pastą, skatinančią nurytų plaukų pašalinimą iš organizmo

Ausų priežiūra. Sveikai katei ideali ausų priežiūra nėra būtina, kadangi ausies kanalas valosi pats ir išskiriama ausies siera išlaiko ausies plaukus švelnius, lanksčius ir sveikus. Tačiau reguliari priežiūra yra prasminga, kadangi kartais, ypač senesnėms katėms, siera sukietėja, kuri gali sukelti niežulį. Tokius nešvarumus reiktų pavalyti specialiu skysčiu skirtu gyvūnų ausims valyti.

Akių priežiūra. Katės akys labai daug pasako apie gyvūno savijautą. Jei katės akys ryškios, spindinčios, tarsi stiklinės - reiškia, jog Jūsų augintinė sveika. Ir atvirkščiai, apsiblaususios katės akys rodo, jog gyvūnas nesveikuoja. Yra keletas kačių veislių, kaip antai persų katės, kurios po akimis turi nuolat šlapiuojančius ašarų takelius. Nevalant ir nesausinant šių ašarojimų, ašaros gali sudžiūti ir sulipti. Vadinamąsias „bėgančias akis" būtina laikas nuo laiko pavalyti specialiu akių valymo skysčiu. Mes rekomenduojame įsigyti iš tiesų kokybiškus „Beaphar" arba „Trixie" firmos akių priežiūros priemonę. Šiuo skysčiu suvilgykite vatos tamponėlį bei švelniais judesiais nuvalykite po akimis susidariusius ašarų takelius.

Dantų ir burnos priežiūra. Sveiki katės dantys priklauso nuo teisingos mitybos. Deja, šiandien ne visi kačių šeimininkai normuotai, reguliariai ir teisingai maitina savo augintinius, dėl ko gali prasidėti dantų gedimai. Dažniausia problema - tai dantų akmenys, kurių nepašalinus gali susidaryti dantenų uždegimas ir kariesas, ko pasėkoje gali pradėti netgi kristi dantys. Dantų akmenis pastebėti nesunku - tai rudas sluoksnis susidaręs ant viršutinio danties sluoksnio. Norint pašalinti dantų akmenis, būtina kreiptis į veterinarą.

Nagų priežiūra. Lauke gyvenančioms katėms nereikia jokios nagų priežiūros, kadangi nagai nusidildo savaime gyvūnui lipant į medį ar bėgiojant kieta žeme. Tuo tarpu namuose gyvenančiai katei nagų patrumpinimas dažnai yra būtinas. Natūraliai nesidildinant nagams, Jūsų katės ims juos galąsti ant baldų, grindų, kilimo, tapetų. Norint to išvengti, nupirkite katei draskyklę arba laipynę su draskyklėmis. Laipynėje katė galės ne tik pagaląsti savo nagučius, bet ir laipioti ant čia esančių lentynėlių arba nuvargus užsnūsti. Laipynių yra labai įvairių: jos skiriasi savo dydžiu, spalva, modeliu bei kokybe ir atitinkamai kaina. Suprantama, kad kuo aukštesnė laipynė, tuo Jūsų katei bus įdomiau. Jei neturite galimybės įsigyti laipynę, o Jūsų katė galanda nagučius, yra prasminga įsigyti draskymo stovą arba kilimėlį, kurį galima pritvirtinti prie tos vietos, kur katė dažniausiai galanda savo nagus.

Jei namuose gyvenanti katė neturi galimybės pasigaląsti nagus, tuomet jų nagučiai gali užaugti per ilgi, o tai reiškia, kad nagučius reikia pakirpti. Suprantama, jog tai bus naudinga ne tiktai Jūsų katei, bet ir Jums patiems, nes augintinis nesidraskys. Norint pakirpti katės nagučius, būtina pasirinkti specialiai tam skirtas „žnyples" arba vadinamąsias „giljotinas". Šios žirklutės specialiai pritaikytos lenktam katės nagui, todėl jomis nukirpti nagą bus labai lengva ir paprasta. Žnyplės turi ribotuvą, leidžiantį nukirpti 1-3 mm nago ilgio. Nepatyrusiam šeimininkui tai padės nukirpti tik suragėjusį nago galiuką ir neužgauti gyvuonies. Giljotina turi tik vienerius ašmenis, todėl pjūvis lygus, nagas netrupa. Tačiau nepatyrusios rankos gali nukirpti per daug. Prieš pradėdami tai daryti, pasisodinkite gyvūną ant kelių. Paėmę katės letenėlę, lengvai ir švelniai spustelėkite pirštą ir Jūs išvysite, kaip išlenda visas katės nagas. Iki 3 mm ilgio nagas sudarytas iš nejautraus raginio luobo, todėl nagas yra nejautrus ir jį galima nukirpti. Toliau prasideda gyvuonis, kuriame daug kraujagyslių bei nervų galūnių. Kadangi tai jautrioji nago dalis, jos kirpti negalima. Jei nagučiai šviesūs tuomet puikiai matysite, kur baigiasi nejautrioji dalis ir prasideda gyvnagis. Rausvas gyvuonis aiškiai persišviečia pro pusiau permatomas sieneles. Jei vis dėlto darote tai pirmą kartą ir bijote sužeisti gyvūną - užeikite į bet kurią „Kikos" parduotuvę. Čia dirbantys kvalifikuoti darbuotojai parodys, patars ir pamokys kaip viską reikia atlikti.

Tualetas. Kačių tualetą galite pasirinkti atvirą arba uždarą. Uždaras tualetas naudingesnis tuo, jog katei kasant kraiką, jo mažiau yra iškapstoma iš tualeto. Uždaras tualetas-namelis yra su varstomu langeliu, pro kurį katė įeina ir išeina, ir prie kurio gyvūnėlis turi priprasti. Įėjus katei į vidų ir langeliui pačiam užsidarius, katytė pradžioje gali išsigąsti ir pasijusti patekus į spąstus. Jei Jūsų augintinis nepripranta, pašalinkite šį langelį, net jei ir katė iškasa nemažai kraiko iš tualeto. Todėl rekomenduojama po katės tualetu patiesti nedidelį kilimėlį. Tualetą padėkite ramioje vietoje. Atminkite, jog kol katė tualete, neleiskite jos trukdyti vaikams, šunims ar draugams. Kraiką galite pasirinkti granuliuotą, su skleidžiamu kvapu arba be jo, tačiau labiausiai rekomenduojama įsigyti silikoninį kraiką. Šis kraikas tuoj pat neutralizuoja nemalonų kvapą, nes skystis yra „užrakinamas" granulėj ir jis negaruoja.

Maudymas. Katės labai nemėgsta maudytis, jos bijo vandens, todėl maudyti šį gyvūną reikia tiktai ypatingu atveju, kuomet katė iš tiesų labai išsipurvinusi ar skleidžia nemalonų kvapą. Esant tokiai situacijai parinkite didesnį dubenį ar nedidelę vonelę ir pripilkite šilto vandens. Naudokite tik specialų šampūną skirtą katėms. Maudant katę nepamirškite priekines letenas tvirtai laikyti. Kompensacija katei už nemalonų maudymąsi - tai atsargus kailio nusausinimas šiltu rankšluoščiu.

Transporteris. Transporteris - tai nešiojamas krepšys, skirtas gabenti katę iš vienos vietos į kitą. Transporteris ypač patogus kraustantis, vykstant pas veterinarą ar važiuojant atostogauti drauge su savo augintiniu. Transporterio dydis priklauso nuo katės dydžio ir nuo to, kiek kačių vienu metu Jūs žadate gabenti iš vienos vietos į kitą. Trumpai kelionei patartina naudoti nedidelį transporterį, nes jį Jums bus patogiau nešti, o katė bus mažiau kratoma. Norint įveikti ilgesnius atstumus prasmingiau pasiimti didesnį krepšį, kuriame būtų tualetas, vieta ėdalui bei pakaktų vietos katei atsigulti.

Žaislai. Laikant namuose kačiuką, juolab jei jis yra tik vienintelis gyvūnas Jūsų namuose, būtina laikas nuo laiko juo užsiimti ir jam skirti dėmesio. Turint mažiau laiko, nupirkite katei žaislą. Kamuoliukas arba žaislinė pelė - tai mėgstamiausi kačių žaislai. Perkant kamuoliuką parinkite nedidelį ir kuo lengvesnį, kad katei būtų lengva ridenti. Žavu, jei kamuoliuką suspaudus šis ims cypti. Katėms taip pat labai patinka žaislai padabinti įvairiomis plunksnomis. Judinant tokį žaislą katei atrodo lyg jis būtų auka ir puldamas plunksnas gyvūnas jaučiasi lyg tikroje medžioklėje.

Pažinkite savo katytę. Ar teisybė, kad katės kiekvieną dieną praleidžia 15 valandų miegodamos? Iš tiesų tikras gilus katės miegas trunka daugiausia 4 valandas per dieną. Kitas valandas katė nors ir snūduriuoja, tačiau dalis sąmonės išlieka visuomet budri. Jei tokioj būsenoj katė būtų sujudinta, ji tuoj pat pašoktų ir bet kurią akimirką būtų pasiruošusi pulti arba gintis.

Giliam miegui katė pasirenka kiek įmanoma ramesnę vietą. Ji dažniausiai letenėles pariečia po savim ir pati susisuką į „U" formos pozą. Kuo šaltesnė miegojimo vieta, tuo labiau katė susisuką į kamuolį, kadangi kūno temperatūra miegant krenta. Katės labai daug sapnuoja. Sapnai atsiranda tik giliosios miego fazės metu. Tuo metu katė gali pradėti murkti, urgzti ar skleisti įvairius kitus garsus. Beje, pagal reiškiamus Jūsų katės garsus, Jūs puikiai galite sužinoti ką Jūsų katė nori pasakyti:
Kniaukimas. Kniaukti katės gali įvairiais tonais ir garsais. Miaukimu jos išreiškia įvairias nuotaikas: nusiskundimą, reikalavimą, klausimą, jaudulį.
Murkimas. Maži kačiukai dažnai murkia gerdami, o motinos prausdamos arba maitindamos savo mažylius. Jaunikliai itin dažnai „įjungia motoriuką" žaisdami tiek su žmonėmis, tiek su suaugusiomis katėmis. Jei dvi gerai sutariančios katės susitinka, jos ima murkti, tarsi pasisveikindamos. Peštynių metu pranašesnis katinas besiartinantis link nugalėtojo taipogi pradeda murkti. Murkimas dažniausiai reiškia, jog Jūsų katytė jaučiasi puikiai, ji viskuo patenkinta ir laiminga. Tačiau vis dėlto būna atvejų, kuomet katės murkia esant ligai, skausmui ar netgi prieš pat mirtį.
Purškimas, šnypštimas. Šnypščia katės suraukusios nosį ir tai rodo nusiteikimą priešiškai.
Urzgimas. Šiuo garsu yra įspėjamas priešas. Katės dažnai urzgia ėdimo metu įspėdamos, kad priešas jų netrukdytų ir nesikėsintų į jų ėdalą.
Gagėjimas, krykimas. Tai kiek rečiau išgirstamas garsas, tačiau realus. Šį garsą katės skleidžia pamačiusios pro langą kokį gyvį ar skrendantį paukštį, kuris joms taip ir lieka nepasiekiamas.

Būtiniausios prekės įsigijus kačiuką: Reziumuojant dar kartelį trumpai priminkime ką būtinai reikia įsigyti turint namuose mažą kačiuką:

Ėdalas
Dubenėlis. Dubenėliai turi būti 2: vienas skirtas pašarui, o kitas vandeniui. Po dubenėliu galite padėti padėkliuką. Katė ėsdama dažnai apsidrabsto aplinkui, todėl naudojant padėkliuką, Jums bus patogiau susitvarkyti. Dubenėlius karštu vandeniu ir dezinfekcinėmis priemonėmis išplaukite po kiekvieno šėrimo.
Skanėstas.
Žirklės nagams
Šukos, šepetys
Tualetas, kraikas ir smetuvėlis
Žaislas.
Transporteris.

Iš www.kika.lt

Silikoninis kraikas

19 Jul 08 18:00:27 GMT

Silikoninis kraikas

Daugelis žmonių myli kates, tačiau nenori jų laikyti namuose dėl suprantamos priežasties - kačių šlapimas turi labai nemalonų kvapą, kurio paprastas smėlis panaikinti nesugeba. Šią problemą puikiai gali išspręsti naujos rūšies silikoninis kraikas. Šis kraikas yra pagamintas iš silikono bei sudarytas iš daugelio mažų skaidrių granulių. Kiekviena granulė turi daugybę mažų skylučių, kuriose šlapimas sugeriamas ir tuojau pat „užrakinamas". Tokiu būdu granulės neleidžia skysčiui garuoti ir blogas kvapas neutralizuojamas iš karto. Todėl šis kraikas yra antibakterinis. Tik kietas išmatas būtina iš kraiko pašalinti. Jas pašalinus, katės tualetas ir vėl bus švarus. Didelis privalumas tai, jog šio kraiko užtenka visam mėnesiui. Tad Jūsų katės tualetas ištisą mėnesį išliks gaivus ir švarus. Taigi, parduotuvėje KIKA įsigiję „Finko" arba „Mano katė" silikoninio kraiko Jūs įsitikinsite, jog jis yra greit sugeriantis, taupus bei efektyvus. Be to šis kraikas pritaikytas ir alergiškoms katėms.

Kaip naudoti silikoninį kraiką?
Šio kraiko naudojimo instrukcija labai paprasta. Pirmiausia, ką reikia padaryti, tai pripilti silikoninio kraiko į tuščią bei švarų tualetą. Kad tualetas išliktų švarus bei gaivus, pašalinkite kietas išmatas. Galiausiai sunaudotą kraiką išmeskite į biologinių atliekų konteinerį.

Svarbios nuorodos:

Vienas maišas kraiko užpildo kačių tualetą, kurio matmenys 30 x 40 cm. Esant didesniam ar mažesniam katės tualetui, atitinkamai naudokite daugiau ar mažiau kraiko.
Katės tualetas turėtų būti užpildytas ne mažiau kaip 3cm. aukščio. Jei tualetas yra naudojamas ypač dažnai, arba daugiau nei vienos katės, tuomet pripilkite kraiko iki 4cm. aukščio.
Jei tualetą naudoja daugiau nei viena katė, keiskite šį kraiką dažniau (esant dviem katėms, keiskite kraiką kas 15 dienų, 3 katėms - kas 10 dienų).
Katės tualetą patartina įtaisyti šiltoje bei sausoje vietoje
Kad Jūsų katytė greičiau priprastų prie naujojo kraiko, silikoninį kraiką pradžioje galima sumaišyti su ankstesniuoju kraiku
Daugelis kačių tualete turi „savąjį" kampą, kurį dažniausiai naudoja. Todėl rekomenduojama kraiką pamaišyti, kad visos granulės būtų panaudotos pagal paskirtį
Panaudotos kraiko granulės patamsėja, tačiau tai nereiškia, kad sumažėja efektyvumas
Naudotas kraikas yra biologiškai perdirbamas, nes jis nėra nuodingas. Tad jį galima užkasti sode. Po kurio laiko granulės virsta dulkėmis (tik laikykitės mažiausiai 1m. atstumu nuo medžių ir augalų)

Pagrindiniai silikoninio kraiko privalumai: